Prof. Domo Kauno knyga apie knygas
Iš kairės – knygos autorius prof. Domas Kaunas, Klaipėdos universiteto mokslininkės – Roma Bončkutė, Žavinta Sidabraitė ir Silva Pocytė.
Pristatydama ką tik išleistą knygą „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“, Klaipėdos universiteto docentė dr. Silva Pocytė akcentavo šios akademinės studijos reikšmę visuotinei raštijos kultūros istorijai, ypač vienai jos tyrinėjimų sričiai – knygotyrai. Dar pastebėjo, jog kiekvienais metais pradedant adventą profesorius skaitytojus pradžiugina naujomis knygomis.
Gargždiškiams ir veiviržėniškiams pasitaikė būti antraisiais po išvakarėse Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje susirinkusių klaipėdiškių, kuriems teko laimė iš paties autoriaus lūpų išgirsti knygos parašymo istoriją bei kitas aplinkybes, nulėmusias profesoriaus pasirinkimą visą mokslinę ir kūrybinę veiklą paskirti Mažosios Lietuvos kultūros atminties paveldo tyrinėjimui.
2014-aisiais minint K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, donelaitika buvo papildyta naujomis publikacijomis, renginiais, o Vilniaus universiteto nišoje ilgą metą stovintis paminklas K. Donelaičiui pagaliau išlietas varyje. Tai dar ne visi profesoriaus Domo Kauno nuopelnai donelaitikai.
Naujos knygos pristatyme dalyvavusi Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė primena, jog mes tiek turėsime savo krašto istorijos, kiek sugebėsime ją apmąstyti. Donelaitis savo pavyzdžiu mokė veikti patiems ir veikti aplinką, žmones, šiuo atveju parapijiečius, – tiek jo „Metuose“ gyvybės, meilės paprastiems būrams nabagėliams, gimtajai kalbai, kasdieniniams darbams, susirūpinimo dėl žmonių nuopuolių, ydų ar įpročių, kokie jie bebūtų.
Pasak kitos viešnios, šio universiteto docentės dr. Žavintos Sidabraitės, profesorius D. Kaunas yra ištikimas Mažosios Lietuvos ir Prūsijos kultūros gynėjas, tad naujoje akademinėje knygoje ir be profesinio pasirengimo kiekvienas gali pajusti didelę to krašto įtaką Didžiosios Lietuvos rašto, kalbos ir kultūros raidai apskritai.
Nuo pat jaunystės gyvenęs Agluonėnuose profesorius domėjosi senaisiais raštais ir knygomis. „Bangos“ puslapiuose rašėme, kaip lankydamas užsilikusius lietuvininkus išprašęs iš jų ėmėsi kaupti moksliniams darbams senus leidinius, giesmynus, kalendorius. Susidomėjimas Donelaičiu prasidėjo, kaip pats aiškina, studijuojant Vilniuje, kai atsitiktinai antikvariate knygų stirtoje aptiko Lietuvos pirmosios nepriklausomybės aukštajai knygos kultūrai atstovaujantį 1940 metais meniškai išspausdintą „Metų“ egzempliorių su dailininko V. K. Jonyno parašu. Vėliau vokiečių Humboldtų universiteto dėstytojų pakviestas padirbėti Berlyno ir Leipcigo bibliotekose jaunasis mokslininkas turėjo galimybę gilintis į Karaliaučiaus universiteto ir Prūsijos raštijos įtaką Lietuvos kultūrai, geriau susipažinti su čia studijavusiais lietuvių kalbos puoselėtojais, literatūros kūrėjais, tarp jų ir K. Donelaičiu. Taigi šiai knygai medžiaga kaupta ištisus keturiasdešimt metų.
Studiją sudaro trys dalys. Pirmajai teikiama K. Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija. Kaip aiškina autorius, ji kilo iš poreikio Tolminkiemio bažnyčios restauruotoje klebonijoje atnaujinti memorialinę ekspoziciją. Esminį pagyvėjimą ir galimybes poeto paveldo tyrimuose nulėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metais.
Antrojoje dalyje analizuojama Donelaičio raštų leidyba Prūsijoje ir jų paplitimas visame pasaulyje anais ir šiais laikais. Tyrimas remiasi lietuvių ir vokiečių donelaitikos istoriografijos tradicija. Svarbiausi šaltiniai – Prūsijos valdžios archyvų dokumentai, periodika, evangelikų liuteronų bažnyčios žinynai, ankstyvieji lietuvių raštijos tyrimai, K. Donelaičio knygų recenzijos, paminėjimai.
Trečioji dalis – K. Donelaičio atminimo įprasminimas rašytiniais ir materialiaisiais paminklais lietuvių tautinio atgimimo sąjūdžio etapuose. Knygoje pateikta gausybė nuotraukų, reprodukcijų ir kitokių iliustracijų.
Kaip teigia profesorius, Didžiojoje Lietuvoje iki nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais K. Donelaitis iš esmės nebuvo žinomas, jis daugeliui buvo tiesiog per didelis suvokti, ir galbūt dėl to, kad gyveno vokiečių žemėje, tad ir poreikio nebūta.
– Tikiuosi, jog ši knyga padės mums suprasti, kaip lietuvių tauta brendo K. Donelaičiui, – sakė prof. D. Kaunas.
Baigiasi 2016-ieji – Bibliotekų metai. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė džiaugiasi, kad šiemet bibliotekoje su skaitytojais susitiko daug žymių kūrėjų, mokslininkų, meno žmonių. Skaitytojai turėjo progų su jais atvirai pabendrauti, įsigijo naujų vertingų leidinių, gavo autorių autografų. Pageidaujama, jog ir kitais metais bibliotekoje vyktų malonūs sielai renginiai. D. Ciparienė dėkojo Muzikos mokyklos mokiniams ir mokytojams, kitiems rajono meno kolektyvams, kurie savo programėlėmis paįvairina bibliotekos renginius.
Aldona VAREIKIENĖ
Dianos CIPARIENĖS nuotr.
