Rajono gyventojų sveikatos prevencinių programų rodikliai – žemyn
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje praėjusį ketvirtadienį diskusijų sukėlė Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita. Rajono politikai išreiškė pastabas ir žadėjo labiau domėtis bei spręsti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų problemas. Nuotoliniame posėdyje dalyvavo visi 27 Tarybos nariai.
Rajone ilgiau gyvena
Tarybai buvo teikiama Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2021 m. ataskaita. Jos tikslas – pateikti pagrindinius Klaipėdos rajono gyventojų sveikatą atspindinčius rodiklius, jų dinamiką ir jų pagrindu pateikti rekomendacijas bei prioritetines kryptis Klaipėdos rajono plėtros plano siekiniams, strateginio veiklos plano priemonėms. Ataskaitoje atsispindi Savivaldybės gyventojų demografinė būklė ir 2020 m. visuomenės sveikatos būklę atspindintys rodikliai. Akcentuojama, kad analizuojant rodiklius svarbu nepamiršti jau dvejus metus besitęsiančios COVID-19 pandemijos.
Ataskaitoje minima, kad gyventojų skaičius Klaipėdos rajono savivaldybėje jau 11 metų didėja. 2021 m. duomenimis, rajone yra 62 648 gyventojai. Klaipėdos rajono vaikai sudaro didesnę gyventojų dalį nei 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Klaipėdos rajone – 76,9 m., o tuo tarpu Lietuvos vidurkis – 75,1 m.
Klaipėdos rajonas pagal standartizuotą mirtingumą 100 000 gyventojų patenka į 51 vietą tarp 60 savivaldybių. Pagal standartizuotą mirtingumą daugiau miršta Klaipėdos rajone vyrų nei moterų. Išvengiamo mirtingumo rodiklis netiesiogiai parodo sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą ir kokybę. Tiesa, ataskaitos duomenimis, Klaipėdos rajono išvengiamo mirtingumo procentas nesiskiria nuo Lietuvos vidurkio.
Mažėjo prevencinių programų rodikliai
Vienas iš Savivaldybės prioritetinių rodiklių – gimdos kaklelio, storosios žarnos piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinių programų vykdymo rodikliai.
Deja, bet, lyginant pastarųjų metų duomenis, Klaipėdos rajono moterų dalyvavimas gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinėje programoje sumažėjo nuo 45,4 proc. iki 40,5 proc. Taip pat 2020 m., lyginant su 2018 m., Klaipėdos rajone informavimo paslauga apie gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą sumažėjo net nuo 83 proc. iki 52 proc. Lyginant tų pačių metų duomenis, Klaipėdos rajone citologinio tepinėlio paėmimas sumažėjo drastiškai – nuo 53 proc. iki 36 proc.
Rajone sumažėjo ir gyventojų dalyvavimas storosios žarnos piktybinių navikų prevencinėje programoje 2019–2020 m. (nuo 46,4 proc. iki 37,3 proc.). 2020 m., lyginant su 2018 m., drastiškai sumažėjo informavimo paslauga apie storosios žarnos piktybinių navikų prevencinę programą (nuo 73 proc. iki 32 proc.).
Panaši situacija ir su širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa. Rajono gyventojų dalyvavimas minėtoje programoje 2020 m., lyginant su 2019 m., sumažėjo nuo 38,6 proc. iki 25,8 proc., taip pat 2020 m., lyginant su 2019 m., Klaipėdos rajone informavimo paslauga apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą sumažėjo nuo 46 proc. iki 30 proc.
Įžvelgė specialistų trūkumą
Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl pritarimo minėtai visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitai. Savivaldybės tarybos nariai kėlė klausimus, kaip šiuo metu yra sprendžiamos rajono pirminės sveikatos priežiūros centrų problemos dėl personalo trūkumo ir kitų, ataskaitoje atsispindinčių rodiklių mažėjimo.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas tarybos posėdžio metu teigė, kad buvo organizuotas net atskiras minėtos ataskaitos nagrinėjimas, mat iš pateiktų duomenų matyti, kad problemų rajone esama. „Su vicemere Ligita Liutikiene dar kartą aptarėme, kad kviesimės pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovus ir paprašysime ataskaitos, skaičių ypač dėl ligų profilaktikos, vykdomų programų. Matome, kad ne tik mažiau besikreipiančiųjų, bet mažiau yra išsiunčiama kvietimų atvykti ir dalyvauti programose, ‒ kalbėjo meras. ‒ Nepaliksime be dėmesio. Bus siūloma svarstyti ir dėl sveikatos specialistų pritraukimo.“
Tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė akcentavo pastebėjusi, kad yra didelė problema dėl medicinos darbuotojų stygiaus. „Ar buvo kreiptasi į Savivaldybę finansinės pagalbos? Ar yra parengtas planas, kuriame būtų numatyta, kaip dar būtų galima pritraukti personalo darbuotojus, kurie suteiktų medicinos paslaugas?“ ‒ atsakymų ieškojo Tarybos narė.
Nesikreipė nejausdami poreikio
Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas, taip pat dalyvavęs Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu, minėjo, kad į Savivaldybę dėl atitinkamų medikų stygiaus nebuvo kreiptasi, nes anksčiau nebuvo poreikio. Tai esą paaiškėjo tik pastaraisiais metais. Vyr. gydytojo nuomone, ir toliau bus sudėtinga rasti antrinio lygio specialistų (pavyzdžiui, ginekologų), mat tai žemesnės kompetencijos vieta: „Jauni specialistai nori visko: operuoti, dirbti antrinio lygio darbą, o pirminio lygio – ne.“ Pasak P. Serapino, ginekologo specialisto problema bus aktuali ir ateityje. Dabar Gargždų PSPC dirba tik vienas ginekologas. Jis atkreipė dėmesį, kad bus bandoma spręsti problemą dėl tepinėlių ėmimo, tačiau, jo nuomone, moterys esą labai ir nesikreips. Mat dalis jų kreipiasi į antrinio lygio specialistus, sumoka pinigus ir sprendžia visas problemas. „Tuokart mes nematome rezultatų, atsakymų, kas ir kam atlikta, todėl tai nebėra įstaigos rezultatas“, ‒ minėjo P. Serapinas.
Anot vyr. gydytojo, trūktų vieno šeimos gydytojo, bet įprastomis sąlygomis esamų užtektų. „Šiuo metu yra sudėtingiau, bet susitvarkome. Profilaktinių programų vykdymas yra sulėtėjęs, bet jis vyksta“, ‒ patikino P. Serapinas. Jis tikisi, kad pasibaigus pandemijos pakilimui sveikatos priežiūros centras grįš į įprastą veiklos lygį. Tiesa, jo nuomone, prastesnis gali likti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinės programos rodiklis, jei nebus rastas dar vienas ginekologas.
Tarybos narys Vaclovas Macijauskas minėjo, kad į jį kreipėsi gyventojas, jau ilgai laukiantis galimybės pakliūti pas odontologą. „Kokią turime eilę odontologijos paslaugoms? Ar tiesa, kad reikia laukti ilgiau nei tris mėnesius? Kokių priemonių imamasi?“ ‒ kėlė klausimus V. Macijauskas.
Gargždų PSPC vyr. gydytojas P. Serapinas patvirtino, kad eilės iš tiesų ilgos. „Bangoje“ jau rašėme, kad ir odontologų stinga. „Poreikis yra didesnis nei galime suteikti pagalbos. Bet tikiuosi, kad problema laikina. Intensyviname odontologų darbą bei ieškome specialistų“, ‒ pasakojo P. Serapinas pridurdamas, kad, deja, kol kas nepavyksta rasti.
Atsakė dėsią pastangas
Praėjusiame vasario mėnesio Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į Gargždų PSPC su prašymu atsakyti į klausimus, kas daroma dėl profilaktinių programų viešinimo bei trūkstamų medicinos specialistų. Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kodėl nėra komunikacijos spaudoje, internetiniuose portaluose, taip pat ar ji teikiama asmeniškai pacientams dėl galimybės dalyvauti jau minėtose prevencinėse programose. Taip pat buvo klausiama, kas planuojama daryti, kad paslaugos suteikimas Gargždų PSPC būtų panašus į 2019 m. lygį. Domėtasi, kaip planuojama informuoti pacientus apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose.
Gargždų PSPC vyr. gydytojas P. Serapinas komitetui raštu atsakė, kad minimos profilaktinės programos yra vykdomos jau septyniolikti metai. Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa nuolat rengia lankstinukus, plakatus ir brošiūras, jie kabo įstaigos skelbimų lentoje. Apsilankymų pas gydytojus metu pacientai esą yra supažindinami su jiems pagal amžių taikomomis profilaktinėmis programomis. Vyr. gydytojas paminėjo, kad įstaiga atsižvelgs į komiteto siūlymą skelbti informaciją ir Gargždų PSPC internetiniame puslapyje.
Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto nariai taip pat akcentavo, kad gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinėje programoje citologinio tepinėlio paėmimas sumažėjo nuo 83 proc. iki 36 proc. Paminėta prielaida, kad galėjo padaryti įtaką ir tai, kad PSPC neliko šią programą vykdančio specialisto. Buvo paprašyta atsakyti, kas yra nuveikta, kad situacija pagerėtų, ir klausiama, kada medicinos įstaigoje vėl atsiras visu etatu dirbantis gydytojas ginekologas.
P. Serapinas rašte pripažino, kad 2021 m. spalio mėn. iš darbo išėjo ilgametė visų gerbiama gydytoja ginekologė. Tačiau vis dėlto manoma, kad rodikliai taip ženkliai pasikeitė ne tik dėl jos išėjimo, bet ir dėl pandemijos padarinių. „Gargždų PSPC šiuo metu ieško gydytojo ginekologo, tačiau supranta, kad surasti šį specialistą nebus lengva“, ‒ teigiama atsakyme.
Panaši situacija ir su odontologo paslaugomis. Komiteto išdėstytuose klausimuose prašoma nurodyti, kas planuojama daryti, kad būtų pagerintas prieinamumas prie gydytojo odontologo, kaip planuojama pateikti viešą ir aiškią informaciją apie odontologinį paslaugų gavimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Gargždų PSPC vyr. gydytojas atsakyme teigia, kad viešoji įstaiga neturi galimybės pasiūlyti konkurencingo darbo užmokesčio, nes paslaugos turi būti teikiamos nemokamai. Šiuo metu medicinos įstaigoje iš esmės teikiamos tik būtinosios odontologijos paslaugos. P. Serapinas patikino, kad dedamos visos pastangos, kad būtų įdarbintas pakankamas gydytojų odontologų skaičius.
Problemas žadėjo spręsti
Nuotoliniame Savivaldybės tarybos posėdyje vicemerė, Tarybos narė L. Liutikienė priminė, kad esą prieš mėnesį Tarybos patvirtintame 2022 m. biudžete yra numatyta 50 tūkst. Eur medikų rėmimui. „Šiuo metu planuojame, kaip bus rengiama medikų rėmimo programa, kurioje ir bus numatyta parama poreikio patenkinimui bei jaunų medikų pritraukimui“, ‒ sakė vicemerė L. Liutikienė.
Pasak Tarybos nario Aivaro Vasyliaus, kuris yra ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas, minėti klausimai svarstyti Bendruomenės sveikatos taryboje. „Kas atidžiai skaitė ataskaitą, pabaigoje yra 3 rekomendacijos. Kviečiame visas pirminio sveikatos priežiūros įstaigas atidžiai perskaityti ir pateikti informaciją apie esamas problemas arba tas, kurios nusimato artimiausiu metu, ‒ Tarybos posėdžio metu kreipėsi A. Vasylius. ‒ Įvertinę duomenis mes grįšime prie šio klausimo svarstymo ir, jeigu bus būtinybė, – eilutę turime numatę ‒ papildomai skirsime lėšų ir spręsime problemas kartu, kad būtų užtikrintas didesnis sveikatos priežiūros prieinamumas, taip pat ir tyrimų skaičius.“
Monika CALZONAITĖ
