Šaipių kaime puoselėjami žemaitukų veislės žirgai
R. Urbio numylėtinis žemaitukas Vingis dalyvavo žygiuose istoriniams įvykiams atminti.
Šaipių kaime Kretingalės seniūnijoje ūkininkaujantis Remigijus Urbis, auginantis mėsines ožkas, vietoj žoliapjovės laikantis avių, puikuojasi genofondiniais žemaitukų veislės žirgais. „Tai mūsų ūkio ženklas“, – šypsojosi ūkininkas, prisidedantis prie vietinės veislės – istorinio palikimo išsaugojimo. Mūsų valstybės istorija besidominčio šaipiškio žirgas Vingis ankstesniais metais dalyvavo žygyje aplink Lietuvą bei keliavo į Krokuvą.
Ūkio ženklas
Šaipių kaimo pievose ganosi R. Urbio numylėtiniai – 6 žemaitukų veislės žirgai. Žvilga, nors avižų negauna. „Neužsidirba jų, juk nedirba. Jie nereiklūs – puikiai prisitaiko prie mūsų sąlygų“, – patikino R. Urbis. Kelerius metus jis veisė žemaitukus – daugiausia kaimenėje buvo keturiolika. Dabar žirgus laiko savo malonumui. „Jeigu parduočiau, nebeliktų ūkio „šarmo“, – ištarė ožkininkas. Jis pridūrė, kad žirgas – kaip šeimos narys, sielos atgaiva, o iš ožkos – nauda. Žirgas – prabangos dalykas.
Remigijus prisiminė, kaip kartą su žmona Danguole pasibalnojo žirgus ir išsiruošė romantiškon kelionėn į pajūrį. Beje, iš Šaipių kaimo iki jūros tiesiausiu keliu – tik kilometras. Tokį jausmą norintieji patirti čia atvyksta jodinėti žemaitukais. Jų Lietuvoje daugėja, tačiau žemaitukų žirgų augintojai nuogąstauja, kad tebėra ties išnykimo riba.
Istorinis palikimas
Šie žirgai gelbėjo mūsų tautai karuose su vikingais, kryžiuočių riteriais, vėliau tapo artojo pagalbininkais. Šaltiniai byloja, kad žemaičių kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskas žemaitukuose įžvelgė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį tęstinumą.
„Žemaitukai padėjo mūsų tautai apsiginti nuo kryžiuočių, todėl negalima leisti jiems išnykti“, – įsitikinę Žemaitukų augintojų asociacijos nariai, prieš kelerius metus surengę žygius – su žemaitukais nujoję prie Juodosios jūros, į Krokuvą ir aplink Baltijos jūrą. Pasak asociacijos nario R. Urbio, šiais ekstremaliais žygiais norėta patikrinti istorinius faktus, pajausti, ką tai reiškia. „Lietuvos didikai leisdavosi į panašias keliones. Žirgas buvo branginamas – su juo laidodavo didiką“, – kalbėjo žirgų mylėtojas.
Išleido į žygį numylėtinį
Savo žirgą Vingį R. Urbis išleido į kelionę aplink Lietuvą, vykusią prieš kelerius metus. Ir į Krokuvą su juo jojo. „Žygis – ištvermės, fizinio pasirengimo išbandymas, – kalbėjo Remigijus. – Grįžusiam iš kelionės žirgui reikėjo porą mėnesių reabilituotis, o visiškai atgauti jėgas – pusmečio. Gali būti skaudžių žygio pasekmių.“ Ekstremali kelionė ir raiteliams – reikia miegoti laukuose, gamintis valgį.
R. Urbis iki šiol saugo pasagas, kuriomis Vingis dalyvavo tolimuose žygiuose.
Kuršių žemėje gyvenantis Remigijus atskleidė savo svajonę. „Pasisiūti kuršiškus rūbus ir su jais dalyvauti visose lietuvių šventėse. Tegul plevėsuoja istorinė vėliava su Vyčiu – tegul primena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galybę“, – kalbėjo R. Urbis.