Saulažolių kvartalas: pavargome laukti, nebegalime tylėti
Taigi, tokios yra gargždiškių, gyvenančių Saulažolių kvartale, nuotaikos. Tuos, kurie nėra girdėję apie šią, šiaurinėje miesto dalyje esančią kaimynystę, patikinu – mes nesame naujakuriai. Čia gyvename jau 30 metų. Daugelis jau užaugino vaikus, auga anūkai, kurie, deja, brenda purvą į mokyklą ir atgal. Mes vis tebelaukiame, kada miesto valdžia atsigręš ir į mus, ir kaip ir turėtų būti XXI amžiaus gerovės valstybės mieste, vaikščiosime asfaltuotomis gatvelėmis.
Netrukus Savivaldybėje bus svarstomas statybos ir infrastruktūros plėtros 2020–2025 metų planas. Seniūnas, kurio nuomonė yra tik patariamojo pobūdžio, į asfaltuojamųjų gatvių sąrašą mūsų kvartalo gatves įrašė pirmuoju numeriu. Tik ar jo rekomendacijos bus paisoma? Ar nenukeliaus pinigėliai kur nors į rajono pakraščius?
Kad nekiltų klausimų, kodėl mes pagaliau turėtume būti pirmi, šiek tiek istorijos. Sklypai Gedimino, Palangos, Saulažolių ir Vytenio gatvėse buvo išdalinti 1989 metais. Tuomet čia vos ne pelkė tyvuliavo. Kurtis teko patiems, nes miestas prie infrastruktūros sukūrimo neprisidėjo nė litu.
Augustas Burba, tuo metu dirbęs Gargždų „Hidrostatybos“ vyr. inžinieriumi, vienas pirmųjų pradėjo statytis namą Palangos gatvėje. Jis prisimena: „Įeiti į paskirtą sklypą galėjai tik su ilgaauliais. Susidėjome su kaimynais po 2000 litų ir įrengėme lietaus kanalizaciją. Elektros nebuvo. Teko įsivesti savo jėgomis, ir vėl iš savų piniginių traukėme po 1700 litus. Kelius tiesė patys gyventojai. Daugelį metų greideriavimu ir žvyro atvežimu rūpinomės. Net sniego valytuvą patys samdydavome.“
„O juk kūrėmės ne kaime, o mieste. Tad tikėdamiesi ir miestietiškų sąlygų“, – antrina kitas kvartalo gyventojas Jonas Dičius.
Dabar, kai matome ir girdime, kad asfaltas atsiranda atokiuose, naujuose Klaipėdos rajono kvartaluose, kurie egzistuoja tik keletą metų, nustembame. Kyla klausimas – kodėl?
Juk žmonės, pirkę sklypus viduryje lauko, negalėjo tikėtis, kad infrastruktūra ateis čia ir dabar, bet, kaip tenka girdėti, būtent jie rėkia garsiausiai.
Yra dar ir kitas aspektas, kodėl svarbu išasfaltuoti Gedimino gatvę. Kaip žinia, ji įeina į Kretingos plentą ties įvažiavimu iš automagistralės į Gargždus. Tai svarbi, reprezentacinė miesto vieta. Ne tik Klaipėdos gatvė ar Savivaldybės aikštė, Kretingos plentas yra vartai į miestą, vizitinė Gargždų kortelė. Rudenį ir pavasarį Gedimino gatvė būna tokia purvina ir duobėta, kad pašalaitis nedrįsta į ją sukti. Tad neturėtume daryti savo miestui gėdos.
Laukiame Savivaldybės dėmesio ir tikimės, kad naujoji valdžia atlieps mūsų kvartalo elementarų lūkestį po 30 metų pagaliau turėti asfaltą.
KOMENTARAS
- Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus: „Ilgalaikis infrastruktūros plėtros planas 2020–2025 m. bus svarstomas šio mėnesio rajono Tarybos posėdyje lapkričio 28 dieną. Priėmus sprendimą galėsime komentuoti daugiau.“
Ramutė MIKELSKIENĖ
Pirmos seniūnaitijos seniūnaitė