Savivaldos keliu

1936 m. birželio 8 d. Valsčiaus valdyba ir tarnautojai.

Nuo 2007 kasmet spalio 10 dieną minima Vietos savivaldos diena. Šiemet – tai ir pirmojo Savivaldybių įstatymo šimtmetis. Ta proga prisiminkime šiek tiek svarbesnių vietos savivaldos raidos faktų, nulėmusių ir mūsų rajono veidą tokį, koks jis yra dabar, – su centru Gargždais.

Teisės suteikiamos ir… naikinamos

1792 m. kartu su laisvojo miesto savivaldos teisėmis Gargždams suteiktas ir miesto prestižo ženklas – herbas. Magdeburgo miesto teisių Gargždams suteikimo privilegijoje rašoma: „Kad minėtas (Gargždai) miestas tiek teismo, tiek ir miesto valdyme naudotųsi tam tikra pagarba, jam tokį herbą, koks čia nupieštas matomas, t. y. laurų vainiką ir kalaviją gulintį jo viduryje, suteikiame, šį herbą miesto teismo ir valdymo poreikiams ant išrašų ir oficialių raštų naudoti leidžiame.“ Deja, suteiktomis privilegijomis ir herbu Gargždų miestiečiai greičiausiai nepasinaudojo, nes jau 1793 m. paskutiniajame Lenkijos-Lietuvos Seime suteiktos savivaldos teisės buvo panaikintos.

Carinės okupacijos laikotarpiu savivaldos apraiškos palaipsniui nyko. Jei pradžioje LDK teritorijos administravimas de fakto buvo beveik nepakeistas, tai laikui bėgant vis labiau panašėjo į Carinės Rusijos imperijos modelį. Tam ypač didelę įtaką turėjo du pralaimėti sukilimai ir po jų sekusios valdžios represijos.

Nepriklausomoje Lietuvoje 1919 m. gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministerijos aplinkraščiu buvo nustatytos laikinos taisyklės vietos savivaldybėms organizuoti ir veikti. Nors Gargždų valsčiaus savivaldos kūrimas prasidėjo dar 1918 m. pabaigoje. 1918 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta valsčiaus savivaldybė, kurios sprendžiamąjį balsą turėjo išrinkta taryba, o valdymo funkcijas atliko valdyba, vadovaujama viršaičio. Tuo metu Gargždų valsčius priklausė Kretingos apskričiai.

Dabartinio Klaipėdos rajono teritorija apima ne tik Gargždų, bet ir buvusias Dovilų, Priekulės, Endriejavo, Kretingalės, Trušelių, Sendvario ir Veiviržėnų valsčių teritorijas.

Išvaikė valsčiaus tarybą

SSRS okupacijos metais Lietuvoje savivaldybės panaikintos. Apskrityse, valsčiuose, miestuose, miesteliuose, apylinkėse turėjo būti sudarytos vietinės tarybos ir jų vykdomieji komitetai, bet iš pradžių buvo sudaromi vadinamieji laikinieji vykdomieji komitetai, kurie vietose vykdė valdžios ir valdymo funkcijas. 1940 m. vasarą sovietinė valdžia, naudodamasi iki tol pogrindyje veikusių komjaunuolių, komunistų kuopelėmis, remiama miestelyje stovėjusios Raudonosios armijos pasienio pulko, pradėjo pirmuosius organizacinius žingsnius – išvaikė valsčiaus tarybą. Buvo sukurtas Gargždų valsčiaus vykdomasis komitetas.

Vokietijos okupacijos metais (1941–44) vietos administracinių įstaigų organizavimo teisinį pagrindą formaliai sudarė nepriklausomos Lietuvos savivaldybių įstatymai, tik atsisakyta renkamų ir kolegialių institucijų, palikti nacių administracinės valdžios skiriami ir jai atskaitingi apskrities viršininkai, miesto burmistrai, valsčiaus viršaičiai ir seniūnai, oficialiai įteisinti 1942 m. kovo 7 d.

1944 m. okupavus Lietuvą vėl grįžta prie SSRS 1940–41 m. buvusios vietos valdžios institucijų sistemos. Pirmieji vadinamieji rinkimai į vietines tarybas įvyko 1948 m. Naujas administracinis teritorinis suskirstymas pagal sovietinį pavyzdį į sritis (Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos; 1953 jų atsisakyta), rajonus (miestus) ir apylinkes įvestas 1950 m. Atitinkamai buvo organizuota vietos valdžios institucijų sistema, kurios pagrindą sudarė formaliai renkamos rajono (miesto) darbo žmonių deputatų tarybos ir jų vykdomieji komitetai. Tuo metu Gargždai tapo Klaipėdos rajono centru, 1958 m. gavo miesto tipo gyvenvietės teises. 1959 m. prie Klaipėdos rajono prijungta ir panaikinto Priekulės rajono teritorija.

Atkurtas herbas

1989 m. Gargždų miesto herbas buvo atkurtas, o 1996 m. kovo 14 d. tapo oficialiu Klaipėdos rajono savivaldybės herbu.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę savivaldybių sistemą ir jų teisinį statusą reglamentavo 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas ir 1990 m. kovo 11 d. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Valstybės valdžią įgyvendino liaudies deputatų tarybos (renkamos 4 metams) ir taryboms atskaitingos jų sudarytos valdymo institucijos: aukštesniosios pakopos savivaldybėse (44 rajonų ar apskričių, 11 miestų) – rajono (apskrities) valdytojas, miesto meras ir tam tikros jų vadovaujamos valdybos, žemesniosios pakopos savivaldybėse (80 rajonų ar apskrities miestų, 19 miesto tipo gyvenviečių, 427 apylinkių) – apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis, rajono (apskrities) miesto meras ir jo pavaduotojai.

1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo pakeistas valstybės teritorijos administracinis suskirstymas, pertvarkyta vietos valdymo ir savivaldos sistema. Aukštesniųjų administracinių vienetų (apskričių) valdymą pavesta organizuoti Vyriausybei, valstybės teritorijos administraciniams vienetams laiduota savivaldos teisė. Pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (1994 07 19) buvo įsteigtos 12 miestų ir 44 rajonų savivaldybės (nuo 1999 12 24 – 60).

Nauji įgaliojimai

Pagal 1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymą vykdomąją valdžią savivaldybėse pavesta įgyvendinti merui, jo vadovaujamai savivaldybės valdybai ir administracijai, kuriai vadovauja savivaldybės merui atskaitingas administratorius. Merui suteikti įgaliojimai vadovauti savivaldybės tarybai (šaukti posėdžius, teikti svarstytinus klausimus, rengti posėdžių darbotvarkę, pasirašyti priimtus dokumentus ir kita). Nuo 2003 m. sausio 31 d. panaikintos savivaldybių valdybos, merui suteikti savivaldybės tarybos pirmininko įgaliojimai, vykdomąją valdžią savivaldybėse pavesta įgyvendinti savivaldybės administracijai. Siekiant skatinti vietos bendruomenes aktyviau ir efektyviau dalyvauti savivaldoje, 2008 m. rugsėjo 15 d. Vietos savivaldos įstatyme numatyta galimybė iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sudaryti seniūnaitijas, atstovaujamas seniūnaičių (iki 2014 m. rinkti dvejų metų, nuo 2014 m. – trejų metų laikotarpiui).

Tiesioginiai merų rinkimai

2014 liepos 12 d. įsigaliojus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimui, 2015 m. kovo 1 d. Lietuvoje kartu su savivaldybių tarybų rinkimais pirmą kartą vyko ir tiesioginiai merų rinkimai. Šiuo metu rajono gyventojams, kurių jau skaičiuojame per 56 tūkstančius, atstovauja 27 9-ojo šaukimo Savivaldybės tarybos nariai.

2017 m. Klaipėdos rajonas sukūrė krašto ženklą „Atveria horizontus“ ir tapo dar labiau atpažįstamas šalies savivaldybių kontekste.

Kviečiame pasižiūrėti naują Klaipėdos rajono savivaldybės filmą jutubo kanale „Savivaldos žingsniai Klaipėdos rajone“.

Įžengus į naują valstybės ir modernios vietos valdžios kūrimo šimtmetį kviečiame kurti savivaldą kartu!

Parengta pagal Gargždų krašto muziejaus informaciją