Šviesi Gargždų krašto muziejaus naktis

A. Rapalis, aktyviai besidomintis pokario partizanų kovomis, pasakojo apie nevienareikšmiškai vertinamą partizaninį judėjimą.

Šeštadienį Gargždų krašto muziejus lankytojams buvo atviras iki vėlumos. Juos svetingai pasitikę muziejininkai kartu šventė Tarptautinę muziejų dieną. Atvykusiųjų laukė įdomi programa. Renginio dalyviai ieškojo lobio, žaidė piemenukų žaidimus ir šoko tradicinius šokius. Gargždiškiai džiaugėsi turiningai ir smagiai praleidę vakarą.

Renginio organizatoriai – Gargždų krašto muziejaus edukatorė Gintarė Sargūnaitė, R. Šiurytė-Šimulienė, S. Uktverytė, muziejininkas (istorikas) Marius Mockus.Netrūko vaišių ir žaidimų

Pliūptelėjęs lietus nesugadino Muziejaus nakties renginio, tik sutrukdė planuotą mugę. Šeštadienio vakarą Gargždų krašto muziejus šurmuliavo. Muziejininkai vaišino žemaitiška kiunke su kastiniu, agurkais, siūlė ragauti judrėniškių sūrininkių suspaustų įvairių skonių sūrių.

Gegužės 18 d. kasmet Lietuvoje rengiamoje akcijoje „Muziejų naktis Lietuvoje“ ir gargždiškių laukė įdomi programa, staigmenos.

Gargždų krašto muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Regina Šiurytė-Šimulienė sakė, jog ir ankstesniais metais būta bandymų įsijungti į Muziejų nakties akciją, tačiau pavyko tik suradus draugų. „Muziejininkai – ne renginių organizatoriai, – sakė ji. – Pernai mūsų partneris buvo Gargždų teatras (vyko teatralizuotas Renė eilių skaitymas), o šiemet – Vėžaičių kultūros centras.“

Intriga – lobio paieškos

Tarp lankytojų – dauguma šeimos su vaikais. Jaunuosius lankytojus labiausiai viliojo žaidimas – paslėpto lobio ieškojimas senajame miesto parke. Pasak legendos, kadaise baronai Renė, valdydami Gargždų dvarą, jame užkasė didelį lobį. Vaikai su tėveliais, artimaisiais entuziastingai rinkosi šį žaidimą. „Aš žiauriai noriu ieškoti lobio“, – nenustygo šešiametis Jokūbas.

Muziejaus kuratorė Sandra Uktverytė kieme konsultavo lobio ieškotojus, kaip pagal žemėlapį rasti reikalingas vietas ir jose paliktas užduotis. Paieškų maršrutas vedė į kavinę „Lijo“, kur sienoje įmūrytas akmuo su dvaro įkūrimo data, brukiu – prie akmeninės dvaro tvoros fragmento, į Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventorių, kur palaidoti baronai Renė. Tai buvo Gargždų miesto istorijos detalių priminimas.

Giedrė Achramenkienė su vyru ir dukromis Adrija ir Berta džiaugėsi pirmieji atlikę užduotis. „Pernai aplankėme Renavo dvarą, pasirodo, kad tie patys savininkai ir Gargžduose valdė dvarą, – džiaugėsi atradimu Giedrė. – Labai nustebome radę išsaugotą dvaro tvoros fragmentą, pamatę miesto istoriją žymintį akmenį „Lijo“.

Vita Šunokienė, atvykusi su šeima, prisipažino, jog pirmą kartą apsilankiusi muziejuje. Dukrai ir sūnui patiko ne tik lobio ieškojimas – kaip ir kitiems renginio dalyviams daug emocijų suteikė senoviniai piemenukų žaidimai. Juos organizavo Vėžaičių kultūros centro renginių režisierius Aurimas Rapalis.

Su muziejininkais – iki vėlumos

Kol jaunimas ieškojo lobio, R. Šiurytė-Šimulienė pasakojo apie mažąją sakralinę architektūrą Žemaitijoje. Muziejuje šia tema eksponuojama fotografijų paroda. Koplytėlės ir kryžiai nufotografuoti Kretingos rajone. Koplytėles – namelius su šventųjų skulptūromis žmonės statė sodybose, matomiausiose vietose. Rinkdavosi tuos šventuosius, kurių užtarimo, malonės norėjo sulaukti. Žemaitijoje populiarūs buvo nuo gaisrų saugoję šventieji – šv. Florijonas, šv. Agota, taip pat šv. Antanas ir kiti. Kryžius žymėjo ir kaimo ribas. Tai nykstantys objektai. Sovietmečio pabaigoje šventųjų skulptūros buvo išvogtos ir parduotos.

A. Rapalis, aktyviai besidomintis pokario partizanų kovomis, buvo apsirengęs rekonstruota partizano uniforma, demonstravo ginklą. Jis pasakojo apie nevienareikšmiškai vertinamą partizaninį judėjimą. „Jame dalyvavo pasišventę žmonės, bet ne viskas buvo herojiška – pasitaikė ir tragiškų istorijų“, – kalbėjo A. Rapalis.

Vėlų šeštadienio vakarą naktinėtojams buvo atvira ir Gargždų bažnyčia. Gidė Monika Vasylienė grupelei susirinkusiųjų priminė jos istoriją, o sutemus surengė ekskursiją po šventorių.


  • Gegužės 19 d. Lietuvoje iki vėlumos vyko Europos muziejų nakties akcijai skirti renginiai muziejuose, taip pat visuomenė buvo pakviesta kartu su muziejininkų bendruomene švęsti Tarptautinę muziejų dieną „Muziejai kaip kultūros ašys: tradicijos ateitis“.
  • Į nuo 2005 m. kasmet Europoje vykstančią tarptautinės muziejų bendruomenės akciją „Europos muziejų naktis“, kurios tikslas – atverti muziejų duris lankytojams neįprastu metu bei įvairiomis kultūrinės edukacijos formomis supažindinti visuomenę su muziejų kolekcijomis, jau vienuoliktus metus iš eilės sėkmingai įsitraukia ir Lietuvos muziejai.

Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių