Tarp juodos ir baltos – begalė pilkos niuansų
Anglijoje gyvenanti M. Jakimauskaitė personalinės parodos „Juoda/balta“ atidarymo metu Klaipėdoje.
LDS „Klaipėdos galerijoje“ šiuo metu eksponuojama jaunos menininkės Monikos Jakimauskaitės personalinė paroda „Juoda/balta“. Tai – antroji buvusios klaipėdietės, aštuntus metus gyvenančios Braitone (Anglija) kūrybos paroda, surengta jos gimtajame mieste. Šįkart jos kūriniuose – kintančios asmenybės identiteto paieškos.
Kaip ir pirmosios personalinės parodos „Akimirkos“, vykusios Klaipėdoje prieš 4 metus, taip ir naujausi M. Jakimauskaitės kūriniai yra atlikti autorine technika, kuri apjungia dvi skirtingas meno sritis – fotografiją ir tekstilę. Ši menininkė prieš 12 metų VDA Taikomojo meno fakultete, Tekstilės katedroje, įgijo menų bakalauro laipsnį. Jos teigimu, polinkį į tekstilę ji paveldėjo iš savo mamos Silvijos. O Monikos tėtis, aktorius Vidas Jakimauskas, kurio pomėgis buvo analoginė fotografija, dar vaikystėje ją sudomino šia meno sritimi. Tuo metu fotografija jai atrodė kaip neatskleista paslaptis, kuri ilgainiui tapo jos kūrybine aistra. Pirmieji Monikos kūrinių ciklai yra sukurti būtent fotografijos technika („Ne/papasakotos istorijos“ (2009–2012) ir „Ornamentai mieste“ (2008)).
Siekdama papildyti savo kūrybinių raiškų arsenalą, vos tik atvykusi į Angliją, lietuvių menininkė Braitono universitete išklausė kursą apie analoginę fotografiją. Tobulinosi ir tekstilės srityje – Braitono ir Hovo miesto koledže studijavo modernios tekstilės technikas. „Fiksuojami fotografiniai vaizdai man suteikia galimybę išsaugoti kiekvienos dienos, akimirkos momentus, o tekstilės technikos – improvizuoti, fantazuoti, apmąstyti ar spėlioti“, – teigia Monika. Per visą tą laiką sukauptos žinios ir patirtys M. Jakimauskaitei padėjo išsiugdyti savitą suvokimą apie kūrybą, surasti šių skirtingų meno sričių jungtį, kas palaipsniui išsikristalizavo į dabar jos naudojamą autorinę kalbą.
Pasirinkdama laiko išbandytas raiškos formas, autorė naujausiame savo kūrinių cikle „Juoda/balta“ kalba itin aktualia šiandien tema – asmenybės tautinio identiteto suvokimo problematiką kintančiomis sąlygomis. Apie tai, kokias transformacijas patiria žmogus, fiziškai atitrūkęs nuo savo šaknų – tėvynės, šeimos, artimųjų ir susidūręs su kitomis (lig tol – svetimomis) kultūromis, papročiais bei įstatymais. Apie natūralius ir dirbtinius procesus, įsivaizduojamą ir tikrą gyvenimą. Kuriame sutelpa ne tik troškimai ir viltys, bet ir nusivylimai. „Juoda/balta“– esminiai autorės gyvenimo momentai. Jos praeitis Lietuvoje, vaikystė ir ankstyva jaunystė Klaipėdos mieste. Ir dabartis – sąmoningas pasirinkimas savo gyvenimą kurti Anglijoje. Tai – buvusio, esamo ir įsivaizduojamo gyvenimo kaleidoskopas. Iš realybės atkarpų, užfiksuotų gimtinėje ir dabartinėje gyvenamojoje vietoje, subtiliai papildant jas tekstilinės raiškos sprendimais, autorė dėlioja savo kintančio identiteto kelią.
Praeitį ir dabartį ji reflektuoja tvirtas jungtis su tikrove išsaugojusiais vaizdais – fotografijomis, kuriose užfiksuoti architektūriniai objektai, gamtovaizdžiai, miesto ir kt. motyvai. Žmogaus jose nepamatysime, bet jo buvimas kažkur netoliese nuolat jaučiamas. Monika, fiksuodama ir apgalvotai atsirinkdama fotografinius vaizdus, juos pateikia kaip nuorodas į savo aplinką. Ne tik fizinę. Jos fotografijos – ir atsargios užuominos apie tai, kas jai pačiai yra svarbiausia. Apie miesto ir gamtos santykį, išlikusius ir išnykusius objektus. Ir apie žmogų, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai darydamas visam tam įtaką ir pats neišvengiamai yra veikiamas aplinkos. Monikos fotografijos, atspaustos ant audinio, jos kūriniuose papildomos skirtingų faktūrų bei spalvų aplikacijomis. Ateities vizijas, pratęsiančias realistinius vaizdus, autorė formuoja jau tekstilinėmis priemonėmis.
Jau kurį laiką užsienio meno parodose ir mugėse sėkmingai pristatanti savo kūrybą M. Jakimauskaitė neklasifikuoja savo išgyvento laiko į juodus ir baltus periodus. Tiek anuomet – Lietuvoje, tiek ir dabar – Anglijoje, jos gyvenimas pripildytas įvairiausių patirčių. Taip ji keliauja nuo švarios baltos, per skirtingų tonų pilką iki juodos, užgniaužiančios bet kokį šviesos proveržį. Visa tai – ne tik realūs jos jausmai ar išgyvenimai, bet ir apmąstymai, nuojautos, sapnai ir vizijos. „Juoda/balta“ – dvi kraštutinės spalvos, dvi kraštutinės nuotaikos, kontrastingos patirtys ir emocijos. Apie praeitį ir dabartį. Apie tai, kas buvo, yra ir tai, kas galėtų būti. Sutalpinti į šias dvi spalvas galima labai daug, bet tikrai ne viską. Kažkas vis tiek pasiliks tarp gero ir blogo, tarp juodo ir balto, tiesiog – pilkos spalvos teritorijoje.
- „Klaipėdos galerija“ (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10, Klaipėda) lankytojus priima pirmadieniais–penktadieniais nuo 11 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 11 iki 16 val.
M. Jakimauskaitės paroda čia veiks iki birželio 28 d. Po to ji iškeliaus į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Iki metų pabaigos ciklo „Juoda/balta“ darbus planuojama pristatyti ir Anglijoje.
Danguolė RUŠKIENĖ
Autorės nuotr.
