Tegyvuoja edukacinės išvykos!
Įvairios kelionės patinka daugumai – esu ne išimtis. Kai atsiranda galimybė pažinti mūsų aplinką – prisiminti sena, patirti nauja – dažniausiai pasinaudoju galimybe. Tad ir šįkart, išgirdusi IIa, IIIe klasių vadovų pasiūlymą įsiliejau į gimnazistų grupę ir patraukėme į edukacinę kelionę pažinti dalelę literatūrinės bei istorinės Lietuvos, išskirtinių Kauno objektų.
Ekskursija prasidėjo nuo mokytojos Zofijos Vaitkuvienės priminimo, jog šiandien mokysimės, lavinsimės netradicinėse erdvėse, vyks įvairių dalykų (etikos, matematikos, geografijos, kalbų, istorijos, literatūros, dailės, informacinių technologijų, kūno kultūros, muzikos) integravimas. Iš pradžių informacija neatrodė patraukli, bet vėliau nejučia patyrėme, kiek daug dalykų mūsų veiklose yra persipynę, o mes nė nepastebime.
Pirmasis sustojimas buvusioje Lietuvos Laikinojoje sostinėje prasidėjo nuo Vyčio paminklo apžiūrėjimo, poeto Maironio kapo aplankymo. Gimnazijos lituanistas Vidas Vaitkus pasidalijo žiniomis, kad Vytis džiugina miesto gyventojų, jo svečių akis todėl, kad kauniečiai aktyviai ėmėsi sumanymo turėti savo mieste Vyčio skulptūrą. Prie lietuvių literatūros klasiko kapo prisiminėme, už kokius kūrybinius darbus, visuomeninę veiklą turėtume gerbti žymų žmogų, uždegėme žvakelę.
Sparčiais žingsniais atkeliavome prie didingo pastato – Lietuvių literatūros muziejaus. Prisipažinsiu, nebuvau pozityviai nusiteikusi ten eiti… Bet šie rūmai mane, o ir kitus bendrakeleivius nustebino. Dažniausiai tokios vietos būna panašios ir ne itin įdomios, tačiau šįkart muziejuje ne tik susipažinau su pačiu poetu, jo šeima, bet ir apžiūrėjau namus, išgirdau informacijos apie interjerą, žymių dailininkų darbus. Gidės užduodami klausimai vertė ir pamąstyti, ir pafantazuoti… Tikrai po Lietuvos dainiaus Maironio labai puošnius, skoningus namus vaikščiojau kaip viešnia.
Vėliau aplankėme Vytauto Didžiojo karo muziejų. Iš pradžių visi savarankiškai apžiūrėjome ekspozicijas, iškilmingus paveikslus, galėjome pasimatuoti narsiųjų karininkų aprangas. O po kiek laiko gimnazijos direktorės Onos Sturonienės iniciatyva dalyvavome edukacinėje veikloje – taip įgyvendinome dalį Kultūros paso (tai priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Kultūros paso paslaugos finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis) projekto. Kadangi mūsų buvo daug, visi susiskirstėme į dvi grupes: gimnazijos antrokai dalyvavo edukacinėje programoje „Partizanų ginklai“, o trečiokai – „Nesulaužyti priesaikos“. Užsiėmimų vadovai ne tik pasakojo, bet ir patiems leido „prisiliesti“ prie istorijos detalių: užtaisyti ginklą, iššauti į taikinį, žaisdami šaradas pažinome partizanų kelią… Manau, ši edukacinė veikla buvo labai smagi ir naudinga: visi linksmai bei aktyviai pasimokė istorijos, karo muziejus tikrai įspūdingas, o ekspozicijos – didingos kaip ir Vytauto Didžiojo asmenybė.
Galiausiai turėjome laisvo laiko pasižvalgyti po Laisvės alėją, o vakare labai energingai žiūrėjome „Žalgirio“ ir Madrido „Real“ komandų krepšinio varžybas. Įtampos nestigo, lietuvių komanda laimėjo! Nestebino, kad važiuojant namo daugumos emocijos veržėsi ne tik skambiu juoku, bet ir dainomis.
Turbūt nekyla klausimas, ar šios dienos pamokos netradicinėse erdvėse man patiko, buvo naudingos?.. Tikrai taip! Linkiu taip keliauti ir Jums!
Kamilė MIKUTYTĖ
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos trečiokė
Vido VAITKAUS nuotr.
