Ugniniai lygiadienio virsmai Drevernoje

„Rudens lygė – kai diena ir naktis susilygina – graži šventė su aukojimo tradicija. Rašytinių šaltinių apie šią šventę nėra. Rudens laikotarpis – padėkos Dievams už tai, kad buvo maloningi užauginti ir sudoroti derlių laikas. Kodėl žmogus sugalvojo Dievams aukoti? Logika iš gamtos ritmo: per porą dešimtmečių vieneri metai žemdirbiams būna nesėkmingi. Sustiprėjo tikėjimas, kad neatsilyginus Dievams, būna blogi metai. Aukojimas – tai padėka, prašymas Dievo malonės. Žmogus sumanė stiprinti bendrystę su juo ir iš to kilo aukojimo ritualas. Dievui buvo aukojama tai, kas brangiausia. Visose civilizacijose populiariausias aukojimo būdas – sudeginimas. Per aukojimo apeigas sutvirtinama ne tik bendrystė su Dievu, bet ir žmonių bendruomeniškumas ir bendrystė“, – kalbėjo šventės dalyviams R. Balsys.Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus iniciatyva pamaryje kelintus metus švenčiama Rudens lygė. Prisijungus Klaipėdos rajono amatininkų gildijai „Krikragaa“, programa išsiplėtė. Čia buvo susieta etnokultūra ir šiuolaikiškas menas, gretinami folkloro elementai ir mėgėjų teatro veiksmai, kinas ir animacija, šiuolaikinė instaliacija ir paroda. Jos kulminacija – senas tradicijas turinčio aukojimo ritualo interpretacija.

Stovyklautojai kūrė simbolius

Ruošimasis Rudens lygei Drevernoje prasidėjo tarptautine etno skulptūrų ir instaliacijų kūrėjų stovykla. Praėjusią savaitę senąjį uostą gaubė kūrybinė dvasia. Amatininkų gildijos „Krikragaa“ nariai, ne tik mūsų šalies, bet ir Ispanijos, Vokietijos menininkai, Priekulės atviros jaunimo erdvės „Rezonansas“ lankytojai kūrė skulptūras ir instaliacijas iš medžio, nendrių, šiaudų.

Projekto vadovas Mantvydas Vilys patikino, jog apie šventę pradėta galvoti pernai. „Pasitarę su etnologu Rimantu Balsiu, pasirinkome simbolius, kurie atskleidžia šio laikotarpio esmę – gimimą, brandą ir mirtį. Iš medžio, nendrių ir šiaudų sukūrėme Grūdą, Gyvybės medį ir Gyvatę“, – pasakojo jis. Ir pridūrė, kad šis etnologas pateikė informacijos apie senovės Lygiadienio šventės tradicijas, apeigas ir simbolius.

Pasisekė gauti finansavimą iš Kultūros ministerijos ir rajono Savivaldybės. „Bet daug padėjo rajono verslininkai – medžiagomis, kurias patys atvežė. Esame labai dėkingi visiems rėmėjams“, – sakė M. Vilys. Jis pasidžiaugė, kad stovyklautojus svetingai priėmė dreverniškiai, maitino, prireikus neatsisakė padėti.

Devynias dienas trukusi tarptautinė stovykla kūrėjams ir savanoriams buvo kultūrų pažinimas, atradimas skirtumų ir panašumų, taip pat bendra kūryba.

Lietuvininkais didbūriais apsirengę Priekulės E. Vicherto mėgėjų teatro aktoriai atvežė „nupenėtą“ Oželį.Pasiruošimas aukojimui

Šeštadienio popietę Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ dainininkai J. Gižo etnografinėje sodyboje susirinkusiuosius pasveikino sumerkus kojas į rudenį. Dainuojant Drevernos „Žvejytėms“, lietuvininkais didbūriais apsirėdę Priekulės E. Vicherto mėgėjų teatro aktoriai atvežė per metus užaugintą Oželį. Šią simbolinę iš medžio nendrių ir šiaudų sukurtą skulptūrą atgabeno arkliu traukiamu vežimu. Dainininkai, kaip ir pridera, Oželį tinkamai parengė aukojimo ritualui. Klaipėdos EKC folkloro ansamblis dainomis, rateliais ir šokiais šlovino išeinančią saulę.

Rudens lygiadienio šventės esmę atskleidė joje dalyvavęs Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius R. Balsys.

M. Vilys: „Į tarptautinę etno skulptūrų ir instaliacijų stovyklą Drevernoje atvyko skulptorių ne tik iš Lietuvos, bet ir Ispanijos, Vokietijos.“Senosios tradicijos interpretacija

Atvykusieji į šventę apžiūrėjo menininkų sukurtas skulptūras, paruoštas aukojimo ritualui. Ilgai kurtas grožis mintimis, darbu – toks laikinas. Pražūva liepsnose. Kaip ir gamtoje…

Susirinkusieji ėjo į filmų ir animacijos kambarį žiūrėti jaunųjų Lietuvos kūrėjų darbų, o etnografinėje sodyboje buvo rodoma etno dokumentika. Drevernos kultūros namuose veikė fotografijų paroda „Ragu per dangų“.

Temstant iš Drevernos kultūros namų į senąjį uostą šventės dalyviai simboliškai palydėjo Oželį. Čia vyko senas tradicijas turinčio ritualo interpretacija. Užburiantis reginys, ugnies, muzikos ir erdvės žaismas.

Tą vakarą Drevernoje skambėjo anglų kalba – į renginį atvyko užsieniečių, netgi ispano skulptoriaus tėvai. Gyvenimas virė per naktį: ypatingas reiškinys – šokiai iki ryto.

Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė džiaugėsi, jog iš kuklios šeimyniškos popietės J. Gižo etnografinėje sodyboje išsirutuliojo daugiaplanė Rudens lygė: „Šiuolaikiškas etno.“

Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė akcentavo, jog ši šventė – šios renginių organizatorės nuopelnas. „Tai vienas iš svarbiausių rajoną garsinančių renginių. Klaipėdos rajono vardas skamba ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje, Vokietijoje. Reikia sutelkti jėgas, kad ši šventė taptų dar didesnė, kad daugiau dalyvautų menininkų, kad išsipildytų seniai puoselėta svajonė, kad susijungtų du krantai – Dreverna ir Juodkrantė. Juk čia irgi švenčiama Rudens lygė ir aukojamos sukurtos skulptūros, – kalbėjo A. Zapalskienė. – Esant mažam finansavimui, blėsta entuziazmas.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content