Ūkininkai pakilo, kad išliktų
Kuršlaukio g. Gargžduose išsirikiavo ilga traktorių kolona, kurios vedlys – ūkininkas A. Lučinskas.
Lapkričio pradžioje prasidėjusi taiki „Žaliųjų kryžių“ akcija antradienį išsiliejo traktorių kolonomis šalies miestuose ir miesteliuose. Solidarizuodamiesi Klaipėdos rajono ūkininkai riedėjo Gargždų gatvėmis. Žemdirbiai savo protestu siekė atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į blogėjančią jų situaciją ir reiškė nepasitenkinimą planuojamais mokestiniais pakeitimais, kurie sužlugdytų žemės ūkį.
Nebegali konkuruoti
Antradienį Kuršlaukio gatvėje, Gargžduose, išsirikiavo ilga kolona traktorių – daugiau nei 50. Į protestą atvyko smulkieji ir vidutinieji rajono ūkininkai, Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės atstovai – visi, kas galėjo. Protestuotojai savo traktorius buvo papuošę plakatais su nupieštais žaliais kryžiais. „Mes jus maitiname. Mums malonu tiekti jums maistą ir puoselėti kraštovaizdį. Mes tai darome su meile, bet už tai gauname patį mažiausią atlygį Europos Sąjungoje. Pralaimime visi – jūs negaunate mūsų išaugintų produktų, mes nebegalime konkuruoti su pigiu, neaišku, kur ir kaip pagamintu importiniu maistu, ir esame priversti atsisakyti savo ūkių“, – skelbė plakatai.
Kolonos vedlys – galingas srutovežis, taip pat papuoštas plakatais. Jo šeimininkas agluonėniškis Antanas Lučinskas – vienas iš stambesnių rajono ūkininkų. Jis kalbėjo, jog seną, aprūdijusį 380 arklio jėgų galingumo savaeigį srutovežį įsigijo, kad galėtų į žemę įterpti srutas – dirbtų pagal europinius reikalavimus. „Naujas kainuoja apie pusę milijono eurų, už seną mokėjome apie 100 tūkst.“, – atskleidė A. Lučinskas. Jis su keliais ūkininkais jungiasi į kooperatyvą, kuris dar neįregistruotas, bet jau turi bendros technikos.
„Piktina valdžios požiūris į kaimo žmogų – kaip į gyvulių ūkį žiūri, todėl ir mitinguojame, – dėstė ūkininkas. – Žmonėms gėda, ne prestižas dirbti pas ūkininką. O juk Lenkijoje jaunimas dirba žemės ūkyje.“
A. Lučinskas teigė suprantantis, kad reikia mokėti mokesčius, bet abejojo, kaip išsilaikytų juos padidinus.
Gana tyčiotis
Ūkininkas Kęstutis Toleikis iš Daukšaičių atvyko protestuoti, kad keistųsi žemės ūkio politika, kad būtų vertinamas žemdirbio darbas – iš gautų pajamų galėtų išlaikyti šeimą.
Pieno ūkio savininko Manfredo Skroblio iš Peskojų teigimu, ūkininkai teisingai daro – seniai reikėjo protesto. „Gana tyčiotis iš kaimo žmogaus“, – sakė jis. Beje, šis ūkininkas jau turi patirties – prieš keliolika metų stipriai nukritus pieno supirkimo kainoms, kartu su kitais pienininkais dalyvavo kelių blokadoje.
Su jais tuomet buvo ir dabartinis rajono meras, buvęs ūkininkas Bronius Markauskas. Antradienį jis nekviestas atvyko į Kuršlaukio gatvę, iš kurios į Gargždų miestą ruošėsi išvykti ūkininkai. „Širdyje aš visada su jais, – šyptelėjo meras ir su kartėliu pridūrė: – Atvykau pasidalinti patirtimi.“
Taikią ūkininkų akciją inicijavo Lietuvos ūkininkų sąjunga, prisidėjo ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija, žemės ūkio bendrovės. Rajone ūkininkų protestą koordinuojantis Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas V. Buivydas antradienį buvo kartu su žemdirbiais. „Ūkininkų daugiau negalima spausti mokesčiais. Jie nori bent minimalią algą uždirbti, išlaikyti savo šeimas, – kalbėjo jis. – Lietuvoje žemės ūkis – viena iš verslo šakų, ant kurios laikosi valstybė. Per 3 metus mokesčiai ūkininkams padidėjo 5 kartus.“ V. Buivydas stebėjosi, jog ministrai už mokesčių mokėtojų pinigus vyko į Kiniją, Japoniją ieškoti rinkų žemės ūkio produkcijai, tačiau joks produktas neišvežamas iki šiol. „Tai gal turėtų atlyginti kelionės išlaidas?“ – retoriškai ištarė V. Buivydas. Jis metaforiškai kalbėjo apie kaimą, „karalių kraštą“, „vieną karalių ir vergus“.
V. Buivydas akcentavo, jog ūkininkai nori atkreipti dėmesį, kad nėra visuomenės priešai. „Mes gaminame žemės ūkio produkciją. Atsakingai naudojame mineralines trąšas, chemikalus. Jeigu jie kenksmingi, privalo atsakyti gamintojai“, – įsitikinęs Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus vadovas.
Visuomenė supriešinta: pyksta, kad ūkininkai turi mokesčių lengvatų. „Betgi visame pasaulyje žemės ūkis dotuojamas. Kad Lietuvoje maistas būtų prieinamomis kainomis, ūkininkams kompensuojama mokestinėmis lengvatomis“, – kalbėjo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
KOMENTARAS
- LR Seimo kaimo reikalų komiteto narė Rasa Petrauskienė:
– Lietuvos pakelėse pridygo tūkstančiai žaliųjų kryžių, o lapkričio 26 dieną ūkininkai traktoriais išriedėjo į miestų gatves. „Lietuva, tavo kaimas miršta“, – savo akcija skelbė žemdirbiai. Jie civilizuotai siekė atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį, kad yra ne tik stambūs, bet ir vidutiniai bei smulkūs ūkiai, kurie neatlaikytų mokesčių didinimo naštos. O tada šalyje pagausėtų bedarbių. Juk vienam ūkiui reikia vidutiniškai 15 aptarnaujančių institucijų paslaugų (veterinarijos specialistų, autoremonto ir kitos). O mes, vartotojai, vietoj lietuviško pieno gertume lenkišką. Česnakai ir svogūnai į parduotuvių lentynas jau seniai keliauja iš Kinijos. Kodėl? Todėl, kad Europos Sąjungos išmokos – vienos mažiausių, didžiausia biurokratija neatlaiko konkurencijos. Padėtis rimta – ūkiai kabina spynas. Su kolegomis kreipėmės į mūsų europarlamentarus Andrių Kubilių ir Rasą Juknevičienę, kad inicijuotų Lietuvos pozicijų gerinimą Europos Sąjungos Bendrojoje žemės ūkio politikoje, kad mūsų šalies žemdirbiai gautų ES tiesioginių išmokų vidurkį.
Be to, kreipsimės į užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrus, kad būtų atlikta kaštų ir naudos analizė dėl ES derybų su Pietų Amerikos bloku Mercosur poveikio Lietuvos žemės ūkiui – kad žemės ūkio rinka nebūtų atverta pigiai produkcijai ir nesužlugdytų mūsų šalies žemės ūkio.
Kviečiu visus suprasti kasdienį ūkininko darbą, keisti požiūrį, jog tai nuolatiniai reikalautojai. Šią veiklos sritį renkasi tik ryžtingieji, ir tai perduodama iš kartos į kartą.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
