Valstybę kūrė jauni ir ambicingi patriotai

Nuotraukoje iš Vytauto Didžiojo muziejaus: Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę Kauno muziejaus sodelyje. 1922 m. gegužės 15 d. Kaunas.

Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-osios metinės

1920 metų gegužės 15 dieną Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas patvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu įteisino 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine valstybe.

Padėjo šalies pamatus

Per beveik 2,5 metų kadencijos laikotarpį priimtais Lietuvos Valstybės Konstitucijos, žemės reformos, piniginio vieneto lito įvedimo, Pradžios mokyklų bei kitais labai svarbiais įstatymais Steigiamasis Seimas padėjo pamatus šalies valstybingumui ir respublikos ekonominiam gyvenimui. Taip pat įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymus, asmens neliečiamumą, jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę.

1920–1922 m. Lietuvos valstybę kūrė jauni, kupini ambicijų ir geranoriškumo Seimo nariai, už kuriuos balsavo daugiau kaip 90 proc. rinkimų teisę turėjusių Lietuvos piliečių. Skyrėsi jų išsilavinimas, socialinė kilmė, konfesinė priklausomybė, pareigos prieš išrenkant į Seimą, bet jie buvo tikrieji Lietuvos patriotai.

Visuotini ir demokratiški rinkimai

Remiantis Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymu, parlamentarai buvo renkami slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą. Rinkimų teisę turėjo visi 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai, būti išrinkti galėjo ne jaunesni kaip 24 metų amžiaus asmenys. Pagal įstatymą kandidatus į Seimą kėlė politinės partijos ir piliečių grupės. Partijos žadėjo viską, ko rinkėjai troško: nepriklausomybę, demokratiją, o svarbiausia – žemę. Pagrindinės varžovės buvo Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija, kurių politinė ir ekonominė programa iš esmės nesiskyrė. Iš viso išrinkta 112 Seimo narių. Daugumą sudarė ūkininkai, valdininkai, pedagogai, teisininkai, gydytojai, kunigai. Tautinės mažumos – žydai, lenkai,vokiečiai – turėjo savo atstovus. Beveik trečdalis parlamentarų dar nebuvo sulaukę 30 metų ir tik pusė jų – vyresni nei 50 metų. Į Seimą išrinktos penkios moterys.

Pirmuoju Seimo pirmininku tapo vienas LKDP vadovų Aleksandras Stulginskis, vėliau išrinktas Prezidentu.

Steigiamojo Seimo metais sutvirtėjo tarptautinė Lietuvos padėtis. De jure ją pripažino šešiolika valstybių.

Žemaičių atstovai

Kandidatų sąrašai į Steigiamąjį Seimą sudaryti pagal apygardas, kurių visoje Lietuvoje buvo dešimt. Dalis dabartinės Klaipėdos rajono teritorijos priklausė Raseinių apygardai, kurioje buvo išrinkti socialdemokratų partijos atstovas Bronislovas Cirtautas (1881–1930) ir krikščionių demokratų sąrašo narys Stasys Balčytis (1893–1973). Dėl ko verta šiandien juos prisiminti? Taip pat ir kitus.

Bronislovas Cirtautas, gimęs Veiviržėnuose, valstiečių šeimoje, mokėsi Šiaulių gimnazijoje, bet aukštojo mokslo nebaigė. Buvo privatus teisininkas, dirbo profesoriaus Petro Leono sekretoriumi. Už aktyvią socialdemokratinę veiklą ne kartą pasodintas į kalėjimą. Steigiamajame Seime jis ėjo aukštas sekretoriaus su patariamuoju balsu pareigas. Kaip ir kiti socialdemokratų partijos nariai, nuolat teikė interpeliacijas ir paklausimus valdžios pareigūnams, kėlė darbininkų padėties pagerinimo klausimus. Baigęs parlamentaro darbą toliau buvo aktyvus LSDP veikloje, vertėsi privataus advokato praktika Kaune. Buvo laisvamanis, tad jo valia laidotuvės vyko be tikybinių apeigų.

Kitas pėdsakus Žemaitijoje palikęs Seimo narys – mokytojas Stasys Balčytis, gimęs Vainuto valsčiuje. Buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921-aisiais pasitraukęs iš Steigiamojo Seimo nutolo nuo politikos, dirbo įvairiose Lietuvos mokyklose. Vydūno filosofijos pasekėjas, propagavo sveiką gyvenimo būdą. Po karo parengė lietuvių kalbos vadovėlius, skirtus mokykloms su rusų ar lenkų dėstomąja kalba. Kūrybinga jo visa pedagoginė veikla. Įgijęs išsilavinimą įkūrė dvi pradžios mokyklas. Pirmoji – Gargždų valsčiaus Kvietinių kaime, joje jis mokytojavo 1913–1914 m., po to antroji – Tauragės Naumiestyje.

Šviesuolį nušovė Endriejave

Dar vienas žemaitis, susijęs su mūsų kraštu, tai nuo Mosėdžio kilęs, kuklus lietuvių šviesuolis, tautosakos lobių ieškotojas ir rinkėjas Matas Untulis. Įdomi jo biografija. Baigęs Liepojos gimnaziją studijavo teisę Kijevo universitete, bendradarbiavo lietuviškoje periodinėje spaudoje, priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijai. Iš Steigiamojo Seimo posėdžių protokolų matyti, kad nuo pat Seimo darbo pradžios turėjo aukštus postus, buvo greta tokių lyderių, kaip M. Šleževičius, dr. K. Grinius, dr. Staugaitis.

Pasitraukęs iš Seimo atsidėjo mokslinei ir pedagoginei veiklai, kūrė įvairias kultūros organizacijas, priklausė laisvamanių etninės kultūros draugijai, propagavo kairuoliškas idėjas ir ateistines nuostatas.

Šis žmogus susijęs su mūsų kraštu tuo, kad, po Antrojo pasaulinio karo rinkdamas tautosaką Vakarų Žemaitijoje, užklydo į Endriejavo apylinkes ir čia 1952 metais nušautas.

Net ir sudėtingomis karantino sąlygomis visoje Lietuvoje pažymimi Steigiamojo Seimo nuopelnai. Lygiai prieš 100 metų, Seimo atidarymo dieną Kaune, Pelėdų kalne, buvo pasodinta ąžuolų šiam įvykiui atminti. Pratęsiant tradiciją šiemet gegužės 15-ąją numatyta pasodinti ąžuolų Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų ir Kaune, tame pat Pelėdų kalne.

Parengė Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių