Veiviržėnai – miestelis, turintis viltį

Signatarų skverui pasirinkta laiko tilto idėja

„Dideliems darbams reikia laiko ir kantrybės“, – viename interviu yra sakęs Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas kunigas Vidmantas GRICIUS. Prieš šešerius metus Telšių vyskupo Jono Borutos paskyrimu pradėjęs eiti Veiviržėnų parapijos klebono pareigas jis ėmėsi darbų, kurių negalima buvo atidėlioti. Tikinčiųjų palinkėjimas naujajam klebonui pamilti parapiją taip, kaip ir jie ją myli, pildosi. Šiandien klebonas turi viziją, kaip Veiviržėnai, kuriuos jis vadina miesteliu, turinčiu viltį, gali tapti dar patrauklesni.

Po bažnyčios statybų ėmėsi klebonijos
Šventojoje Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios statyba nuo pamatų 21 metus rūpinęsis klebonas V. Gricius palikdamas ją buvo įsitikinęs, kad didžiausią savo gyvenimo darbą atliko ir jau nieko nestatys. „Į statybas Šventojoje atėjau ir iš statybų išėjau. Jei dirbdamas neįdėtum širdies, tai kitoje vietoje iš karto jaustumeisi gerai, bet juk po 21 metų paliekant Šventąją neužteko vien daiktus persikraustyti“, – prisipažino kunigas V. Gricius, paklaustas, kokie jausmai aplankė prieš 6 metus, kai iš kurortinės parapijos buvo perkeltas į tylią ir ramią Veiviržėnų. Palikęs Šventosios bažnyčią, Veiviržėnuose kunigas greitai suprato, kad reikia stoti prie naujų darbų. Pirmiausia – gelbėti kleboniją, pastatytą po 1937 m. gaisro. Klebonas, matydamas jos grožį, neabejojo, kad padaromi visi darbai, jei yra sutarimas, supratimas ir pagalba. Jis sugebėjo įtikinti parapijos bendruomenę ir rajono Savivaldybę, kad būtina prikelti naujam gyvenimui Veiviržėnų kleboniją, kuri tarnautų ir parapijiečių reikmėms.
„Darydamas vieną darbą, padariau du: remontuodamas parapijos namus, sutvarkiau pastatą, o kreipęsis pagalbos į parapijiečius, pamačiau jų širdies grožį“, – džiaugėsi dvasininkas. 2016 metais Klaipėdos rajono savivaldybė Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonijos patalpų tvarkymo darbams skyrė 45 tūkst. eurų. Prie vidaus darbų tęstinumo pagal savo galimybes prisidėjo parapijiečiai ir geradariai.
„Patenkintas būtų ir pats Antanas Smetona“, – įėjęs į atnaujintą kleboniją kartą pasakęs vienas skulptorius. Klebonas V. Gricius sako, kad tarpukariu modernistinis klebonijos pastatas Veiviržėnuose iškilo tuomečiam kunigui Adomui Razmai bendraujant su bendramoksliu A. Smetona, kuris dažnai atvažiuodavo į Veiviržėnus.

Grąžino baltą spalvą
Tie, kurie senokai važiavo per Veiviržėnus, vis dar nustemba, kad Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, atstatyta 1882 m., šviečia iš tolo – pernai tapo balta. Bažnyčios fasado atnaujinimo darbai vykdyti Klaipėdos rajono savivaldybės, parapijiečių ir geradarių lėšomis. Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė 25,6 tūkst. eurų. „Dėl bažnyčios žmonės rūpestingi. Pakviesti į talkas ateina, o jų reikia. Parapijiečių nuveikti darbai matomi, tai rodo, kiek daug gerų žmonių šalia“, – dėkingumo parapijiečiams neslėpė klebonas.
Netrukus prasidės antrasis bažnyčios tvarkymo etapas, kurį iš dalies irgi finansuos rajono Savivaldybė, šiam tikslui skyrusi 18 tūkst. Eur. Tokia pat suma prie numatomų darbų prisidės ir parapija. „Šventoriaus akmeninėje tvoroje yra 110 įtrūkimų. Per juos bėga vanduo, sušalęs jis dar labiau gadina tvorą. Tai sutvarkę kitais metais planuojame sutvarkyti varpinę. Na, o tada, jei Dievas duos, imsimės šventoriaus“, – vardijo Veiviržėnų parapijos klebonas. Tačiau ir šie darbai nevyks be parapijos bendruomenės, kuria klebonas pasitiki, geranoriškumo, pagalbos ir aukų.

Sugeba kurti ir saugoti
„Pagyvenęs Veiviržėnuose supratau, kad tai miestelis, kuriame gyvena viltis“, – šypsojosi klebonas V. Gricius. Kad Veiviržėnuose nuo seno gyveno žmonės, turintys viltį, liudija net legenda. Ji byloja, kad 1866 m. per vieną naktį veiviržėniškiai išardė savo koplyčią po rąstą, pernešė per upelį ir vėl pastatė. Pasakojama, kad taip tikintieji apsaugojo savo maldos namus nuo caro valdžios užmačių katalikų bažnyčią paversti cerkve. Klebonas džiaugiasi, kad bendruomenė įamžino šį pasakojimą ir sukūrė koplyčios sekretą, kuris perkeltas į Veiviržo slėnį.
„Daug kas sovietmečiu griovė paminklus, o veiviržėniškiai 1932 m. pastatytą Kosto Rameikos Laisvės paminklą aptinkavo turėdami viltį, kad kada nors nuims tą tinką. Taip ir atsitiko. Bažnyčią iš išorės atnaujinome irgi turėdami viltį, kad ji tarnaus žmonėms, kad vaikų vaikams bus“, – kalbėjo klebonas V. Gricius, pabrėždamas Veiviržėnų krašto žmonių pilietiškumą.
Liepos 24 d. į Veiviržėnuose kasmet vykstančius Marijos Magdalenos atlaidus iš visų Lietuvos kampelių vėl suplūs buvę šio krašto žmonės, bent pasisvečiuoti sugrįš ir emigrantai. Klebonas V. Gricius pastebėjo, kad Popiežius ir Mariją Magdaleną yra pavadinęs vilties apaštale.

Pagarba parapijos signatarams
Jausdamas sakralią Veiviržėnų dvasią klebonas V. Gricius jau 6 metus jungia praeities, dabarties ir ateities gijas. Įrašas Veiviržėnų bažnyčios krikšto knygoje byloja, jog 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis diplomatas Jurgis Šaulys, gimęs Jurginių dieną Balsėnų kaime, pakrikštytas Veiviržėnų bažnyčioje. „Skulptorius Arūnas Sakalauskas ir dizaineris Arvydas Barasa paruošė 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio, krikšto metrikos įamžinimą. Su Jo Ekscelencija vyskupu Algirdu Jurevičiumi suderinta, o su Jurgio Šaulio draugija nutarta projektą įgyvendinti iki Šv. Mato atlaidų“, – apie vieną naujausių sumanymų pasakojo klebonas vildamasis, kad šis atminimo įamžinimas praturtins ne tik parapiją.

Klebono nuomone, pagarbaus dėmesio vertas ir 1990 m. Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Antanavičius, irgi kilęs iš Balsėnų. „Nedaug parapijų, ko gero, turi po du garsius sig­natarus. Todėl sakau, kad mes turime ieškoti to, kas mums iš tikrųjų yra artima ir sava“, – puoselėdamas Veiviržėnuose signatarų skvero idėją klebonas V. Gricius kreipėsi ir į rajono Savivaldybę. Jo akimis, tinkamiausia vieta – šalia klebonijos ir bažnyčios, priešais Veiviržo slėnį. „Pasirinkta laiko tilto idėja. Miestelis turėtų gražią erdvę, kuri bylotų apie garbingą praeitį ir vestų į ateitį. Dar labiau išryškėtų Veiviržo slėnio grožis, būtų ką aplankyti ir miestelio svečiams“, – vizija dalijosi dvasininkas.
Siekdamas išsaugoti tai, kas vertinga, klebonas tikisi, kad jau šiemet pavyks suprojektuoti ir vietoj špitolės Žemaičių vyskupo Gasparo Cirtauto, kilusio iš Aisėnų kaimo, garbei įsteigti muziejų, kuriame šiuolaikiškai būtų eksponuojami sakralūs daiktai.
Idėjų ir darbų vėrinį klebonas V. Gricius veria kartu su parapijiečiais, kurie prieš 6 metus, po pirmųjų jo laikytų šv. Mišių, linkėjo pamilti parapiją taip, kaip jie ją myli.

Laima ŠVEISTRYTĖ
A. VALAIČIO nuotr.