Žemaitijos sostinė pasipuošė gargždiškio skulptoriaus sukurtu paminklu
„Jausmas toks lyg antrąjį kartą vesčiau. Ačiū bočiams už pergalę“, – neslėpdamas jaudulio ištarė gargždiškis skulptorius Algirdas Bosas, kai liepos 23 d. Telšiuose iškilmingai buvo atidengtas jo sukurtas istorinis paminklas Durbės mūšiui atminti.
Atidarymo ceremonija nepamirštama
Paminklo atidengimo iškilmės nepaliko abejingų. Telšių amfiteatro prieigos buvo sausakimšos. Į Žemaitijos sostinę suvažiavo didelis būrys parlamentarų, ministrų su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje. Prie paminklo rikiavosi rėmėjai, kultūrinių organizacijų atstovai, kariškiai. Iš Vilniaus specialiai užsakytu traukinio vagonu atbildėjo sostinės žemaičiai. Paminklo atidengimo momentu dangų virš renginio vietos perskrodė du naikintuvai. Prie paminklo žengė keturi aukštaūgiai Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su istorine XIV amžiaus apranga ir ginkluote, sudundėjo mušamųjų instrumentų ansamblio „Giunterpercussion“ būgnai, uždainavo solistė Loreta Sungailienė. Šis iškilmingas momentas ne vienam išspaudė susižavėjimo ašarą, užvaldžius pasididžiavimo savo tauta jausmui. Atidengtą paminklą pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Paminklas iškilo iš aukų
Prieš iškilmingą ceremoniją kartu su LRT žurnalistais spėjome pakalbinti paminklo idėjos autorių – telšiškį architektą, profesorių Algirdą Žebrauską ir skulptorių A. Bosą, įgyvendinusį šią idėją. „Pilietiškumas neišugdomas vien šou akcijomis. Šio paminklo atsiradimą nulėmė žmonių patriotinis nusiteikimas, noras parodyti savo istoriją ir pasakyti, kad mums svarbu išsaugoti savo tapatybę, savo identitetą“, – sakė prof. A. Žebrauskas. Pasak jo, paminklo statyba kainavo 110 tūkst. eurų – visos lėšos paaukotos žmonių, įstaigų, organizacijų, gi valstybė neskyrė nė cento. Vėliau profesorius, dėkodamas 132 rėmėjams, sakė, kad aukojo net tokios organizacijos kaip kurčiųjų mokykla, o jauniausiam rėmėjui, sudaužiusiam savo taupyklę, – tik penkeri metukai. „Paminklas, turi 3 pagrindinius komponentus. Tai aštuonbriaunė plokštuma su 1260 m. žemėlapiu ir tekstas 7 kalbomis, kuriomis norime pasakyti, kad istorija yra labai svarbu. Jei norime eiti į priekį, negalime užmiršti savo šaknų. Aukščiau surašytos rėmėjų pavardės, o virš jų – nuostabus A. Boso goreljefas, vaizduojantis paties mūšio sceną. Iš jo kyla iečių, kurios žemaičių ginkluotėje vaidino svarbų vaidmenį, kolona, apvainikuota paauksuotu ąžuolo vainiku. Šis paminklas simbolizuoja nedidelės tautos, Europos lopinėlio, milžinišką ryžtą apginti savo kalbą, kultūrą, gyvenseną, tapatybę“, – karštai kalbėjo A. Žebrauskas. 1260 m. liepos 13 d. dabartinėje Latvijos teritorijoje, prie Durbės ežero, jungtinės Žemaitijos kariuomenės pajėgos sutriuškino Livonijos ordino karius.
Skulptorius darbu patenkintas
Daug kalbėti nemėgstantis gargždiškis A. Bosas sakėsi esąs patenkintas savo darbu – jei ir atsiras keliautojas, kuris nesupras nė vienos iš 7 kalbų, menine kalba jam bus perduota istorinė tiesa. Paminklas gerai atrodo žvelgiant iš visų pusių, jo statybai panaudotos ilgaamžės medžiagos – granitas ir bronza. „Pagal pirminį sumanymą paminklas turėjo būti žymiai aukštesnis, pergalės vainikas ant iečių turėjo matytis iš kitos Masčio ežero pusės. Tačiau tam neužteko rėmėjų lėšų. Aš žemai lenkiuosi visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie šio paminklo statybos“, – sakė A. Bosas. Prie paminklo metalinės dalies dirbo kalvis iš Mažeikių Virginijus Mikuckis. Metalinį 1260 m. Europos žemėlapį ant pjedestalo sukūrė telšiškis dailininkas prof. Romualdas Inčirauskas.
„Narsa gimdo nugalėtojus – sutarimas nenugalimuosius (taip žemaitiškai užrašyta ir ant paminklo – aut. pastaba). Dėka visų susitelkimo turime žemaičių stiprybę įprasminantį paminklą“, – pasakė Telšių rajono meras Petras Kuizinas, įteikdamas padėkas A. Žebrauskui ir A. Bosui. Savo ruožtu šią ypatingą akimirką A. Bosas premjerui A. Butkevičiui įteikė dovanų savo sukurtą medalį.
Paminklo statybą organizavusi, aukas rinkusi Žemaičių kultūros draugija merui P. Kuizinui įteikė „Paminklo Durbės mūšiui paminėti perdavimo aktą“, prašydama skverui prie Telšių amfiteatro suteikti Durbės skvero vardą ir pastatytą paminklą įregistruoti skvere. „Priedas: du tomai dokumentacijos“, – rašoma draugijos pirmininko Stasio Kasparavičiaus ir architekto A. Žebrausko pasirašytame perdavimo akte. Pasibaigus oficialiai ceremonijai, žmonės plūstelėjo prie paminklo, jį glostė, džiaugėsi, gėrėjosi, fotografavosi šeimomis, dėjo gėles. „Paminklas kaip čia buvęs“, – kalbėjo patenkinti telšiškiai.
