2020 Liepos 08
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 25 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

Ieškoti gamtos dovanų į Gerduvėnus

Dažnai sveikatos problemas mūsų proseneliai bei seneliai gydydavo liaudiškais metodais, kurie šiandieną mums yra mažai žinomi. Tad vedami smalsumo, kokios vaistažolės ir gydymo metodai buvo naudojami anksčiau bei siekdami patyriminės praktikos Gargždų „Vaivorykštės" gimnazistai kartu su biologijos mokytoja Raimonda Kundrotiene vykdė projektą „Augalai ir žolelės – gamtos dovana žmogui", o vertingam veiklų įgyvendinimui reikėjo apsilankyti Gerduvėnų kaime. Jame mokiniai kartu su mokytoja svečiavosi Giedrės ir Lino Bružų žolelių ūkyje „Žolelės. Viršūnėlės ir šaknelės".

Gimnazistai klausėsi įstabių bei vaizdingų ūkio šeimininkės Giedrės pasakojimų apie gydomąsias žolelių savybes. Edukacijos dalyviai buvo supažindinti ir su nuodingais augalais, tačiau, žolininkės teigimu, net ir nuodingiausios žolelės kartais gali tapti naudingos – reikia tik žinoti, kaip jas ir kokiomis proporcijomis naudoti. Net ir pats baisiausias nuodas dažnai gali tapti geriausiu vaistu. Papasakota informacija – naudinga ne tik ligoniams, bet ir žmonėms, kurie nori propaguoti sveiką gyvenseną, gauti reikiamą kiekį vitaminų ar naudingųjų medžiagų iš natūralių gamtos gėrybių. Žolininkės nuomone, jeigu mūsų krašto žmonės žinotų, kaip ir kokias vietines žoleles vartoti, tuomet tikrai nebereikėtų importuoti iš kitų šalių jokių prieskonių, pvz.: kraujažolės lapeliai puikūs pabarstukai ant sumuštinių, picos, o paprastąja bitkrėsle galima įtrinti mėsą, lašinius, marinuoti šašlykus. Verta pabandyti ir įsitikinti patiems!

Vaikščiodami po Bružų ūkio teritoriją, mokiniai pastebėjo, kad Lietuvos erdvėje auga labai daug sveikatai naudingų vaistažolių, kurias panaudoję galėtume nebevartoti vaistų, pagamintų pramoniniu būdu. Pagrindiniai augalai, stiprinantys žmogaus imuninę sistemą ir net galintys apsaugoti nuo Covid -19 viruso, yra vaistinė dirvuolė (vadinama net žolių karaliene), šeivamedis, kadagio uogos, ežiuolė, gauromedis. Įdomiausia tai, kad žengdama žingsnį žolininkė parodydavo vis naujesnių ir įvairesnių vaistažolių, kurios nustebino ne tik savo savybėmis, bet ir išvaizda. Kaip antai mūsų darželiuose auginamos ber­ge­ni­jos la­pai ren­ka­mi po žie­mos, bet tik pa­ru­da­vę, pa­juo­dę, išsifermentavę natūraliai – ža­li ne­tin­ka. Nuo­lat ge­riant šią arbatą stip­rė­ja or­ga­niz­mo imu­ni­te­tas, gleivi­nės tam­pa at­spa­res­nės vi­ru­sams. Ber­ge­ni­jų ar­ba­ta dar va­di­na­ma mon­go­lų ar­ba­ta. Nustebino tai, kad 2015 metais kietis, dar vadinamas pelynu ar metyliu, buvo apdovanotas už maliarijos gydymą, tai natūralus antibiotikas, o kuris iš mūsų tai žinojome?..

Edukacijoje gimnazistai turėjo galimybę susipažinti su alembiku – distiliavimo prietaisu, skirtu hidrolatų bei eterinių aliejų gavimui, vaistažolių smulkinimo aparatu. Pasirodo, jog gamta suteikia žmogui išties galybę dovanų, kuriomis reikia tik išmokti pasinaudoti. Dėkojame žolininkei Giedrei Bružienei už puikią edukacinę ekskursiją-paskaitą – šįkart tikrai praturtėjome žiniomis bei patirtimi apie augalus, turinčius įtakos mūsų sveikatai.

Raimonda Kundrotienė,

biologijos mokytoja metodininkė

Enrika Jurjonaitė,

IIa klasės mokinė


Taip pat skaitykite:

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Gera, kur mes

Ką jau ką, o gražias…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook