MO muziejuje – rašytojo Petro Dirgėlos minčių vizijos

Didžiulio populiarumo, diskusijų ir vertinimų sulaukė Vilniuje, Modernaus meno muziejuje, veikianti paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Naujai ir interaktyviai joje pristatomas jau istorija tapęs Nepriklausomos Lietuvos pirmasis dešimtmetis. Tai buvo didelių lūžių ir pokyčių metas, ne vien visos šalies, bet ir kiekvieno iš mūsų naujo gyvenimo pradžia.

Laisvė kurti ir veikti. Skaityti necenzūruojamus laikraščius. Atsivėrusi galimybė aplankyti Vakarų šalis. Stulbinanti naujovių gausa ir galia pačiam imtis iniciatyvos visuomenėje, politikoje, ekonominiame gyvenime. Deficito visuomenę pakeitė staiga išaugę vartojimo poreikiai. Visa tai parodos kuratoriai įvardija kaip socialiai spalvingų visuomenės rūšių atsiradimą. Paroda atskleidžia ir to meto prieštaringus reiškinius: vienų euforiją, kitų nusivylimą ir blaškymąsi. Šalia to – Gariūnų rinkos, mafijos atsiradimas, rėksmingi popkultūros reiškiniai…

Posovietinė era buvo, kaip dabar priimta sakyti, „laukinio mąstymo“ laikotarpis – stulbinantis, įkvepiantis ir gąsdinantis. Kai peržiūrimos vertybės, kokius paminklus nugriauti, kokias gatves pervadinti ir, apskritai, kaip elgtis žaibo greičiu besikeičiančiame pasaulyje.

Esame pastebėję, kad mūsų visuomenė darosi bendruomeniškesnė, patriotiškesnė, joje daugiau kultūros pokyčių. Tą ypač jaučiame Dainų šventėse, krepšinio čempionatuose, etnokultūriniuose renginiuose ar kitokiuose pilietiškų žmonių susitelkimuose.

Toje pirmųjų Nepriklausomybės metų reiškinių retrospektyvoje labiausiai domina stendas, kur eksponuojami iš mūsų krašto kilusio rašytojo Petro Dirgėlos piešiniai, schemos, minčių eskizai, leidžiantys patirti, kaip kūrėjas sistemino sukauptą medžiagą, kaip jo darbo procese išryškėdavo didingi, skaitytojo vaizduotę žadinantys Lietuvos istorijos vaizdiniai. Pats Dirgėla yra sakęs, kad jo užrašuose Kircholmo mūšis „aprašytas valandomis, kas kam vadovavo, visi vadai, kiek kuris turėjo, išsidėstymas, viskas nubraižyta: kaip veikė, judėjo, kaip iš kur… Mane iš tikrųjų visa tai domino. Kodėl? Jutau, kad neišsipildymai kuria istoriją“ („Apie Karalystę“. Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas).

Petras Dirgėla šioje parodoje pristatomas kaip vienas mįslingiausių lietuvių rašytojų, savo kūryboje sulydęs istoriją, istoriosofiją ir išmonę. Visą gyvenimą sprendė Lietuvos likimo klausimus. Jo kūryboje ypač išsiskiria vėlyvuoju sovietmečiu parašytas Baltijos epas ir Nepriklausomybės pradžioje sukurta monumentali keturių tomų epopėja „Karalystė. Žemės keleivių epas“. Pasak jos autoriaus, „Karalystė“ yra pirmasis Lietuvos valstybingumo statusas, vienintelė forma, neturėjusi susisaistymų, žemiškojo gyvenimo dalis… Mano romanas – tai mąstymas apie istoriją tradicinėmis literatūros priemonėmis. Mano kūryba susijusi su politika, pilietine visuomene. Aš neparašiau istorijos, tik atveriu joje žmones.“

Pasak literatūrologės dr. Jūratės Sprindytės, Petro Dirgėlos „Karalystė“ – vienintelis lietuvių XX a. pabaigos lietuvių romanas, kuriame taip aistringai sprendžiamos valstybingumo lygtys, siekiančios dar Mindaugo laikus. Epas patvirtina, kaip išsilaisvinusios posovietinės tautos atėjo į kapitalistinį turgų ir į naujas priklausomybes.

Štai kodėl parodai Modernaus meno muziejuje apie 90-ųjų DNR iš visų lietuvių autorių buvo pasirinktas būtent Petras Dirgėla.

Toliau parodos lankytojai gali grįžti prie kitų stendų: pažiūrėti ir pabendrauti su televizijos filmo „Giminės“ veikėjais, žvilgsnį sutelkti į Šarūno Saukos „Žalgirio mūšį“ ar į legendinę „Žalgirio“ krepšinio komandą, mūsų olimpiečių aprangą, kitas instaliacijas, performansus – visų suneštus „archeologinius“ atsiminimus apie neoficialų valstybės radimąsi, ir gimusią naują kultūrą, kai keitėsi žmonių statusai, meną nokautavo kičas, bandyti rasti atsakymą, kodėl šiandien esame būtent šiame evoliucinės grandinės taške.

Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių