Po talkos nušvitusios kapinaitės tampa kultūros paveldo lankytina vieta

Trečiokai su savo tėveliais, mokytoja Lina, gide Monika bendrai nuotraukai sustojo tik trumpam. Jie pareiškė, kad dėl koronaviruso negalima būriuotis, be to, pertraukoms neturintys laiko: reikia kuo daugiau kapelių sutvarkyti.

Po savanoriškos talkos nušvitusios senosios evangelikų liuteronų kapinaitės Laugaliuose, kurios anksčiau buvo mažai kam žinomos, atvėrė platesnes galimybes visiems besidomintiems susipažinti su Klaipėdos krašto kultūros paveldo objektu. Gargždų „Minijos“ progimnazijos trečiokai su mokytoja ir tėveliais per kelias praėjusio lietingo šeštadienio valandas sutvarkė apleistą, krūmais, žolėmis apžėlusią lietuvininkų amžinojo poilsio vietą. Šią kilnią iniciatyvą paskatino gargždiškė gidė Monika Vasylienė, neabejojanti, kad dabar kapinaitės taps kultūros objekto lankytina vieta.

Nuoširdžiai talkininkavusių trečiokų mokytoja L. Strumylienė sakė, kad talka labai padėjo suvienyti ir mokinių, ir tėvelių pajėgas.Evangelikų liuteronų kunigas L. Fetingis padėkojo visiems talkininkams, gidei M. Vasylienei ir kitąmet pakvietė į tradicinę Kapinių šventę. „Turime evangelikų liuteronų paprotį kiekvieną vasarą aplankyti kapines ir daryti Kapinių šventę – pamaldėles. „Vėl bus proga išgrėbstyti, patvarkyti kapelius, mums visiems pasimelsti, pabendrauti“, – šypsodamasis kalbėjo kunigas. Aptiko Laugalių miškelyje

Klaipėdos krašte yra per tūkstantis evangelikų liuteronų kapinių, jas anksčiau turėjo kiekvienas kaimas. Dabar vienos jų yra nykstančios, kitos – dar veikiančios, trečiųjų ir vietą sunku benustatyti. Anot gidės M. Vasylienės, Mažajai Lietuvai būdinga, kad kapinaitės būdavo kuriamos taip, jog nuo gyvenamosios vietos vežimu būtų pasiekiamos ne ilgiau kaip per valandą. Tad kapinaitės, kurių būta gausiai, tapo neatskiriamu Klaipėdos krašto kraštovaizdžio, istorinės ir kultūrinės aplinkos elementu.

Domėdamasi Gargždų miesto ir apylinkių istorija, organizuodama edukacines išvykas M. Vasylienė Laugalių miškelyje (kitoje kelio pusėje priešais Gargždų kapines) pastebėjo apleistas evangelikų liuteronų kapinaites. Nors amžinojo poilsio vieta šalia pastatytame stende buvo įvardijama kaip kultūros paveldo objektas, tačiau dar išlikę kapų kauburėliai buvo apžėlę ne tik žole, bet ir krūmais, keletas likusių pakrypusių kryžių bylojo, jog ir čia kažkada darbuotasi metalo vagišių.

Gargždų „Minijos“ progimnazijos 3 c klasės mokytoja Lina Strumylienė nedvejodama atsiliepė į gidės M. Vasylienės pasiūlymą kartu su mokiniais ir jų tėveliais sutvarkyti apleistas evangelikų liuteronų kapinaites. Talkoje taip pat dalyvavo ir šalia kapinaičių besikuriančios sodybos savininkai.

Skriauda Klaipėdos kraštui

Dauguma senųjų Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinaičių labai nukentėjo per XX amžiaus joms nepalankius istorinius ir politinius įvykius. Didesnė dalis paminklų ir kryžių yra visiškai arba neatkuriamai sunaikinti.

Apie Klaipėdos krašto svarbą Lietuvai, jo garsių žmonių nuopelnus kultūros, švietimo ir ekonomikos raidai kapinaites tvarkantiems talkininkams kalbėjo evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tik prieš kelerius metus apie Mažąją Lietuvą pradėta kalbėti, kaip apie penktąjį šalies etnografinį regioną. Dvasininkas palaimino geranoriškų žmonių atnaujintas kapinaites, akcentavo, jog pagirtinas darbas jas prikelti iš užmaršties į dabartį.

Talkos metu rasta nuo paminklo nukritusi ir sudužusi porceliano lentelė su vokišku užrašu. Šis radinys, tikėtina, taps kurio nors muziejaus eksponatu.„Talkos iniciatyvą vertinu labai gerai. Tai prisiminimas savo istorijos, šiose kapinaitėse guli mūsų protėviai. Antrojo pasaulinio karo metu evangelikų liuteronų bendruomenė patyrė skaudžius smūgius: evakuaciją, o tie, kurie po jos grįžo, buvo išvežti į Sibirą, kiti gelbėdamiesi nuo sovietinio režimo emigravo į Vokietiją ar į Ameriką“, – kalbėjo L. Fetingis.

Talkininkų įkalbinėti nereikėjo

Nuoširdžiai talkininkavusių trečiokų mokytoja L. Strumylienė „Bangai“ sakė, kad talka labai padėjo suvienyti ir mokinių, ir tėvelių pajėgas. „Nereikėjo įkalbinėti nė vieno mokinio. Žygyje, kai kartu su gide M. Vasyliene lankėme šias apleistas kapines, vaikai nustebo pamatę išverstus kryžius, apžėlusius kapus. Juk kitoje kelio pusėje gražios miesto kapinės. Tad mano mokiniai visi iki vieno pritarė pasiūlymui kuo greičiau, dar iki Vėlinių sutvarkyti evangelikų liuteronų kapinaites. Tam pritarė tėvai. Susirinkę su reikiama technika jie kartu su vaikais atkakliai kibo į darbą. Beje, sulaukėme ir kitos paramos mūsų talkai: vieni gargždiškiai atvežė žvakelių, kita komanda talkininkams išvirė gardžios košės“, – džiaugėsi pedagogė, atkreipusi dėmesį, kad už talką padėkojo Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos labdaros ir kultūros draugija „Sandora“.

Radinys pasieks muziejų

Tvarkant evangelikų liuteronų kapines, nors smelkė įkyrus lietus, kelias talkos valandas vyravo pakili nuotaika. Ne tik vaikams, bet ir tėvams tai buvo bendrystės, savanorystės, istorijos pamoka. Mokiniai pasijuto ir archeologais, tyrinėtojais. Juos itin sudomino tvarkant kapus rasta, matyt, nuo paminklo nukritusi ir sudužusi porceliano lentelė su vokišku užrašu. Ilgalaikiai Klaipėdos krašto kapinių tyrimai rodo, kad dažniausiai randama XIX a. antrosios pusės ir XX amžiaus pirmosios pusės palaidojimų.

Gidė M. Vasylienė rastos kapinėse lentelės duženas nuvežė į Klaipėdos universitetą ir parodė Baltijos regiono istorijos ir archelogijos instituto docentui dr. Vaciui Vaivadai. Jo nuomone, tokių lentelių kapinaitėse ant paminklų būdavo daug, tačiau radinys vertingas tuo, kad padeda identifikuoti, koks konkretus žmogus yra palaidotas Laugalių kapinaitėse. Sudėjus lentelę ant kartono išryškėjo, kad nėra keletos gabaliukų, kurie, matyt, dar tebeguli kapinių žemėje. Dr. V. Vaivada akcentavo, jog radinys turi pasiekti muziejų, jį reikia restauruoti, lentelė esanti meniška, graži užrašo kaligrafija.

Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių lentelėse užrašyti epigrafai yra turtingi informacijos. Jų metrikose pateikiami duomenys apie palaidotąjį asmenį: gimimo ir mirties datos, vardai, pavardės, ištekėjusių moterų nurodoma mergautinė pavardė; kartais nurodoma kilmės vieta ar net socialinis-profesinis statusas. Be metrikos duomenų, epigrafuose randama sentencijų, skirtų mirusiajam.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių