Veiviržėnuose – popietė, nutiesusi kultūros tiltą tarp skirtingų kartų ir sustiprinusi bendruomeniškumo dvasią
Trečiadienį Gargždų muzikos mokyklos Veiviržėnų skyriuje surengta popietė „Poezijos ir muzikos dialogas“, skirta eiliuotam žodžiui ir bene ryškiausiai to krašto jo puoselėtojai Elenai Skaudvilaitei, kuriai šiemet būtų suėję devyniasdešimt, atminti. Ryškų pėdsaką ne tik Veiviržėnų, bet ir kitų šalies miestų bei miestelių kultūriniame gyvenime palikusią ilgametę pedagogę ir poetę bei širdies gelmes paliečiančią jos kūrybą prisiminė buvę kolegos, mokiniai, bičiuliai ir visai jos nepažinoję renginio svečiai. Ypatingą popietės, nutiesusios kultūros tiltą tarp skirtingų kartų, dvasią pajuto visi – tiek maži, tiek dideli.
Duoklė kraštietei rašytojai
Renginiu „Poezijos ir muzikos dialogas“ pradėtas Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Veiviržėnų filialo projektas „Kultūros tiltai: bendruomeniškumo skatinimas per meną ir literatūrą“, kurį remia Žemės ūkio ministerija.
Anot Veiviržėnų bibliotekos vyriausiosios bibliotekininkės Valės Krauleidienės, pagrindinis šio projekto tikslas – skatinti vaikų ir suaugusiųjų Veiviržėnų ir aplinkinių kaimų gyventojų bendravimą ir bendradarbiavimą, vietines iniciatyvas, kultūrinį tobulėjimą, ugdyti bendruomeniškumą, kūrybiškumą. Tai siekiama padaryti pasitelkiant kūrybą, meną, literatūrą. Tad neatsitiktinai pirmoji renginių ciklo dalis, pavadinta „Poezijos ir muzikos dialogas“, skirta ne vienerius metus Veiviržėnuose gyvenusiai ir dirbusiai mokytojai, eiliuotos kalbos meistrei E. Skaudvilaitei, kuriai šių metų gegužės 12 dieną būtų suėję devyniasdešimt.
Net penkias knygas savo kūrybos gerbėjams išleidusi poetė paliko išties gilų pėdsaką lietuvių literatūroje. Išskirtinė buvo ne tik jos kūryba, bet ir asmenybė. Apie tai jaukaus renginio, persmelkto ne tik E. Skaudvilaitės, bet ir kitų autorių kūryba, prisodrinto jautrios dainuojamosios poezijos akordų, metu kalbėjo ilgametę pedagogę bei rašytoją pažinoję žmonės – buvę kolegos, mokiniai, draugai. Mintimis apie poetę, kurią pažinti galima per jos kūrybą, dalijosi ir visai jos nepažinoję renginio svečiai.
Kraštietės atminimui skirta popietė Veiviržėnuose subūrė išties platų ratą jos ir jos kūrybos, muzikos gerbėjų, vietos bendruomenės narių, rašytojų. V. Krauleidienė pasidžiaugė, kad šis renginys – geriausias bendruomeniškumo pavyzdys, kviečiantis ne tik bendrauti, dalintis, bet ir puoselėti krašto kultūrinį paveldą.
Tiesa, E. Skaudvilaitei atminti ir jos kūrybos lobynus pažinti skirta popietė – tik viena iš dviejų minėto projekto dalių. Kitą, kuri labiau skirta vaikams, sudarys kūrybinės dirbtuvės „Spalvų pasaka“ su žinoma dailininke, knygų iliustratore ir rašytoja Sigute Ach bei literatūrinė viktorina „Knygų šalies paslaptys“. Šios veiklos ne tik ugdys kūrybiškumą, bet ir skatins vaikus domėtis literatūra, lavinti vaizduotę ir atrasti skaitymo džiaugsmą.
Tai, kad gautas finansavimas šioms veikloms įgyvendinti, anot V. Krauleidienės, rodo, kad aktyvūs ir kūrybingi Veiviržėnai yra pripažįstami ir vertinami. „Čia kultūra, menas ir tradicijos nėra tik gražūs žodžiai – tai realūs veiksmai, įtraukiantys įvairaus amžiaus žmones, puoselėjantys bendruomeniškumą ir stiprinantys vietos tapatybę“, – akcentavo bibliotekininkė.
Žvilgsnis atgal
Nuskambėjus skuodiškės dainuojamosios poezijos atlikėjos Živilės Mackevičiūtės pirmajai dainai, susirinkusieji, tarp kurių – ne tik suaugusieji, bet ir vaikai bei jaunimas, pakviesti atsigręžti atgal ir prisiminti svarbiausius E. Skaudvilaitės biografijos ir kūrybos momentus.
„Kas išskrenda – palydžiu, kas grįžta – laukiu tų, / Nes mano paskirtis čia – ir išlydėt, ir laukti. / Iš mano čia buvimo, iš neramių naktų / Kažkas gražaus turėtų išdygti ir išaugti…“ – nuskambėjus šioms E. Skaudvilaitės eilėms, V. Krauleidienė priminė, jog poetės, kuri savo kūrybą suguldė į penkias knygas, šaknys – Jautakiškiuose, Kelmės rajone, kur ji gimė. Tai buvo 1935 metų gegužės 12-oji.
1955 metais E. Skaudvilaitė baigė Kražių vidurinę mokyklą, o 1961 metais – lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. Rašyti būsimoji plunksnos meistrė pradėjo dar mokykloje, pasirašinėjo Aušrinės slapyvardžiu. Studijų metais ir vėliau dėl kūrybos ne kartą buvo tardoma ir apklausiama sovietinės valdžios tarnybų.
„1961–1997 metais mokytojavo Rietavo, Kaltinėnų, Laukuvos, Darbėnų, Veiviržėnų ir kitose vidurinėse mokyklose, buvo dažnai perkeliama iš vienos vietos į kitą. Nuo 1960 metų priklausė pogrindžio organizacijai, prisidėjo prie pogrindžio spaudos platinimo. Iki 1989 metų priklausė Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijai, vėliau – Žemaitijos rašytojų bendrijai. Ilgą laiką bendradarbiavo įvairiuose periodiniuose leidiniuose, publikavo apybraižų, recenzijų, straipsnių. Nuo 1999 metų – Lietuvos rašytojų sąjungos narė“, – pasakojo bibliotekininkė, akcentuodama, kad E. Skaudvilaitė – ne tik penkių poezijos knygelių autorė, bet ir Kelmės rajono garbės pilietė, kurios biografiją puošia ir daugiau įvertinimų, tarp kurių – 2008 metais pelnyta Irenos Petkutės premija, tais pačiais metais įteiktas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos padėkos raštas už Lietuvos karių kapų tvarkymą rizikuojant asmeniniu saugumu, už aktyvią rezistencinę veiklą sovietmečiu.
Dalijosi prisiminimais
Išskirtine asmenybe ir pirmuoju bendruomeniškumą skatinančio projekto renginiu itin džiaugėsi J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Aurelija Butkutė-Norkevičienė, prisiminusi, kaip su V. Krauleidiene prieš porą metų svajojo apie „Poezijos pavasarį“ Veiviržėnuose. „Šiandien mes jį turime, – kalbėjo direktorė, džiaugdamasi dėmesiu E. Skaudvilaitei ir tuo, kad šis renginys subūrė ir kitus autorius. – O kalbant apie šio projekto prasmę, man dvigubai širdis dainuoja, nes, mano įsitikinimu, poezija yra pati jautriausia, giliausia ir nuogiausia kūrybinė forma, nes kūrėjas atskleidžia savo santykį su savimi, su gamta, su išoriniu pasauliu. Kartais labai jautriai, kartais labai nuogai.“
Prie sveikinimų prisidėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, akcentavusi E. Skaudvilaitės indėlį į literatūrą ir švietimą, jos meilę Lietuvai bei raginusi ir toliau puoselėti jos atminimą bei kūrybą: „Vidutinybės iškyla pačios, padėkime genijams, nes genialūs žmonės kuria tyliai, jie padaro didelius darbus ir mes dažniausiai juos pamirštame.“
O gera poetės bičiulė, Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė prisiminė, kokia mažytė moteris buvo Elena ir kokia kūrybinė jėga gyveno joje. „Jos poezija galinga tuo, kad, rodos, nuo Maironio beveik galėtų atsispirti ir atrasti mintis. Ji buvo labai gilus žmogus. Tiesa, bendraujant ne visiems ji buvo patogi – kaip akmenukas bate. Dėl to jos daug kas ir nemėgo, bet jei jau pavykdavo rasti tą raktelį, tai su Elena galėjai leisti valandų valandas, nes ji buvo geros širdies, globėjiška, – sveikindama susirinkusiuosius kalbėjo D. Ciparienė, vildamasi, kad kiekvienas, atėjęs į renginį, žino, dėl ko jis čia – įsiklausyti į šiandienos kūrėjus, išgirsti juos, bet kartu nepamiršti ir praeities, kurios svarbia ir ryškia dalimi yra veiviržėniškių savinama E. Skaudvilaitė. – Didžiuokimės, kad Veiviržėnai buvo su Elena tuo momentu, kada jos nepriėmė Lietuva. Tų laikų represijų nublokštas žmogus rado užuovėją Veiviržėnuose. Ji čia atsirado kaip sėklelė ir išaugino didelį gražų žiedą.“
Prisiminimais dalijosi buvusi auklėtinė Alma Vanagienė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorės pavaduotoja Jurgita Rudienė ir mokytoja Irena Juciuvienė, anot kurių, gerbiama mokytoja buvo tarsi šviesa – paprasta, nuoširdi, dėmesinga.
Vėliau susirinkusieji pasinėrė į eiliuoto žodžio skambesio teikiamą malonumą. Skambėjo ne tik kraštietės poetės, bet ir rašytojų Ritos Latvėnaitės-Kairienės, Jūratės Sučylaitės, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos pradinių klasių mokytojos Danguolės Grigutytės-Šukevičienės bei jos mokinių eilės.
Prasmingą renginį vainikavo bibliotekoje atidaryta fotografijų paroda „Laiko atspindžiai“, kviečianti dar kartą pažvelgti į E. Skaudvilaitės gyvenimą ir kūrybą, prisiliesti prie jos daiktų, pavartyti rankraščius. Surinkti eksponatus padėjo viena iš Elenos seserų. Ji, kaip ir dar dvi kitos seserys, taip pat dalyvavo jaukioje popietėje.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
