Parodoje – ir profesionalaus dailininko, ir mėgėjų kūryba
Neseniai Vėžaičių kultūros centre atidaryta dailininko Kęstučio Balčikonio ir rankdarbių kūrėjų Stefanijos Gibadulinos, Irenos Vitkienės ir Virgos Sverbinenko paroda.
Po žiemos spalvų pasiilgusios akys parodoje turėtų nušvisti: ant žalių salės sienų kabo dailininko K. Balčikonio batikos ir tapybos darbai, o ant stalų patiestos vėžaitiškės Stefanijos servetėlės ir išdėlioti klaipėdiškių Irenos ir Virgos laisvalaikio rankdarbiai – įvairiai dekoruoti velykiniai kiaušiniai ir nėriniai.
„Mes – ne dailininkės, ne menininkės, mes – virėjos, dvi jau senjorės. Laiko turim, vakarai žiemos ilgi, tad imam siūlus, vąšelį ir neriam. Mano pomėgis nerti – nuo vaikystės, – pasakojo S. Gribadulina, prisiminusi vaikystėje kaimynės parodytas servetėles. – Man buvo toks grožis.“ Vėžaitiškei patinka ir žvakių gamyba, bet labiausiai – nėrimas. Jau daugiau nei 10 metų ji Velykų stalą puošia apnertais kiaušiniais, o neseniai ėmė mokytis ir kitokios technikos.
Visos rankdarbių kūrėjos – kantrios ir kruopščios. Jos sako, kad pirmiausia rankdarbis turi patikti joms pačioms, tada gal ir kitą žmogų pradžiugins. Stefanijos, Irenos ir Virgos rankdarbiais Vėžaičiuose gėrėjosi ir profesionalus dailininkas K. Balčikonis. Daugelis jo batikos darbų dideli, jiems eksponuoti reikalingos didelės erdvės, tad Vėžaičiuose galima pamatyti tik keletą. „Mano darbai tinka visuomeninės paskirties interjerams. Turėjau galimybę iš griaunamo Palangoje pastato pasiimti triptiką „Birutė ir Kastytis“. Darbai buvo gana sudarkyti, bet viena draugė padėjo juos restauruoti“, – pasakojo dailininkas, triptiką vadindamas vienu iš mieliausių savo kūrinių.
K. Balčikonis, žymaus dailininko, Lietuvos dailės instituto profesoriaus Juozo Balčikonio ir talentingos scenografės Reginos Songailaitės-Balčikonienės sūnus, kolegų nepralenktas batikos meistras. Žinomiausias jo kūrinys – 88 kv. m batikos darbas „Vytis saulės spindulių fone“. Jis, sukurtas pagal skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 m. monetoms sukurtą Vyčio atvaizdą, iškilmingai kabo Seimo Kovo 11-osios salėje jau ketvirtą dešimtmetį. „Vyčių nedaug kas darė, bet ne todėl, kad nemokėjo piešti. Pats sulaukiau tada replikų, kad jei grįš rusai, aš į pirmą vagoną papulsiu. Atsakiau, kad į pirmą vagoną nepapulsiu, mane reikės nušauti“, – pasakojo „Vyčio spindulių fone“ autorius, vienas pirmųjų Lietuvos savanorių, gynusių ir saugojusių tuometę Aukščiausiąją Tarybą. Vėliau apie devynerius metus jis tarnavo Lietuvos savanorių kariuomenėje. „Nepriklausomybės pradžioje užsiėmiau kitais dalykais, todėl buvau užmirštas kaip dailininkas, bet niekada pats to neužmiršau“, – sakė K. Balčikonis, kurio darbų yra Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuose. Šiuo metu Kalotėje gyvenantis dailininkas sakė bendradarbiaujantis su Pajūrio regioniniu parku ir Klaipėdos fotografų meno draugija: „Dėl amžiaus tenka prisitaikyti – nebegaliu daryti smulkių darbų, bet įkvėpimo šaltiniai niekur nedingo.“ Klaipėdos senamiestyje K. Balčikonį galima sutikti vedantį ekskursijas ir pasakojantį apie miestą, su kuriuo jį mažą supažindino senelis, kaip ir Kęstutis grojęs lūpine armonikėle.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
