Muzikos mokytojo pašaukimas išsiliejo ir 30 dainų
„70 metų, padovanotų muzikai, – labai solidus jubiliejus. Jeigu tai būtų santuokos sukaktis, vadintųsi Palaimintąja sukaktimi. Ir iš tiesų palaimintas tas žmogus, kuris šitiek metų dirbo mylimą darbą, aplinkiniams dovanojo džiaugsmą ir net savo kūrybą pasauliui“, – Gargždų kultūros centre į susirinkusiuosius kreipėsi renginio vedėja Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė, pristatydama ilgamečio moterų vokalinio ansamblio „Elegija“, kitų meno kolektyvų vadovo Broniaus Mockaus kūrybinį kelią muzikoje. Šeštadienį autorinėje popietėje „Atsisveikinimas“ ansamblio vadovas garbingai palydėtas į užtarnautą poilsį.
Ne tik mokė, bet ir kūrė
B. Mockaus tėtis, buvęs tremtinys, buvo garsus vestuvių muzikantas, ir mažylis jau nuo 4 metų aktyviai domėjosi muzika. Visose vaikystės nuotraukose būsimasis autorinių dainų kūrėjas Broniukas su armonika, vėliau – su akordeonu rankose. Šeimoje augo trys broliai ir sesuo, visi muzikavo, bet visam gyvenimui muzikos kelią pasirinko tik Bronius.
Kūrybinėje popietėje „Atsisveikinimas“ visiems susirinkusiesiems tapo akivaizdu, jog tai buvo ne tik pasirinkimas, tačiau ir pašaukimas. Bronius kone visą gyvenimą mokė muzikos kitus ir ne tik skleidė meilę dainai, bet ir pats dar nuo studijų laikų kūrė. Muzikos pedagogas yra parašęs apie 30 dainų, skirtų ansambliams, taip pat ir vaikams. Judrėnų mokykloje dar ir dabar skamba mokyklos himnas, kurį sukūrė Bronius.
Simboliška, kad šeštadienį renginyje pirmiausia nuskambėjo daina „Pasaulio stebuklas“, kurią Bronius parašė savo anūkėlei ir net pats ją įdainavo.
Sukosi kaip vijurkas
Vaikystę ir paauglystę praleidęs muzikos pasaulyje Bronius nelaužė galvos dėl profesijos pasirinkimo. Tad baigęs Plungės muzikos mokyklą, mokėsi meno vadovo subtilybių kultūros namuose specialiuose kursuose meno vadovams rengti, vėliau Stasio Šimkaus konservatorijoje. Jau studijuodamas pradėjo dirbti Šnaukštų, Agluonėnų mokyklose, vėliau – Gargždų vidurinėse mokyklose. Lapiuose B. Mockaus pilna buvo visur: ir mokykloje, ir kultūros namuose sukosi kaip vijurkas. Lapiams Bronius net padovanojo „Dainų dainelės“ laureatų šlovę. Į Gargždų kultūros centrą iš pradžių atėjo dirbti kaip įrašų studijos darbuotojas, o nuo 2008 metų tapo moterų vokalinio ansamblio „Elegija“ vadovu. Dešimt metų B. Mockus vadovavo ir tuometės Tarpkolūkinės statybos organizacijos estradiniam ansambliui, per visas apžiūras iškovodavusiam pirmąsias vietas. Jis dirbo dar ir Doviluose, ir Judrėnuose. B. Mockus prisimena, kad iš mokykloje esančių 100 vaikų kone visi lankė pas jį dainavimo užsiėmimus. Pedagogas 15 metų dar dirba ir Gargždų muzikos mokykloje.
Seka pėdomis
Kartu su žmona Janina išauginęs du sūnus, Bronius džiaugiasi, kad Vilniuje gyvenantis vyresnėlis Renatas pasekė jo pėdomis, yra muzikantas. Groja Lietuvos kariniame orkestre trombonu. Sūnus Donatas gyvena Plungėje ir nors muzikuoti moka, savo gyvenimo su muzika nesieja. Visgi pats didžiausias stebuklas, įvardytas paties Broniaus sukurtoje dainoje, yra trys jo nuostabios anūkės Agneta, Elija ir Beatričė, kuri groja gitara ir kaip senelis kuria dainas.
Autorinėje popietėje „Atsisveikinimas“ gražiausias savo vadovo B. Mockaus sukurtas dainas išdainavo Gargždų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Elegija“ ir (koncertmeisterė Elena Tislenka). Geros energijos įliejo kolegos – Kultūros centro diksilendo grupė (vadovas Bronislovas Vaičius, dainininkė Milda Šeškevičienė), grupė „Medžiotojų trio“, Palangos kultūros ir jaunimo centro vyrų choras „Jūros šauliai“.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
