Turgaus prekiautojus slegia nežinomybė dėl ateities

Tema
12 balandžio, 2021
0

Sušvelninus karantiną į savo darbo vietas sugrįžę Gargždų turgaus prekiautojai nesulaukia grįžtančių pirkėjų. Ne tik dėl koronos – smukimas stebimas kasmet. Mažėja ir pirkėjų, ir pardavėjų – iš turgaus išgyventi vis sunkiau. Tai patvirtino tiek maisto, tiek ne maisto pardavėjai. Turgaus prekiautojus slegia nežinomybė dėl ateities.

Prekiautojų manymu, pirkėjų turguje mažėja. Tam pasitarnavo ir karantinas.

Paklausiausi – apatiniai

Gargždų turguje jau antrą mėnesį dirba ir ne maisto prekių pardavėjai.Tačiau tik pirmomis savaitėmis daugiau pirkėjų sulaukė rūbų prekiautojai. Pirko daugiausia apatinius drabužius, kojines, kurie, matyt, per karantiną nusidėvėjo.

Ir kas atjaus prekiautoją, kuriam mėnesį teko išgyventi iš 257 eurų paramos, o pradėjus dirbti neperka, pajamų nėra. Iš ko nusipirkti naujų pavasario sezono prekių, kai žieminės liko neparduotos? Brangiausios striukės ir kita – net už savikainą negali įsiūlyti.

Nuo gruodžio vidurio iki vasario vidurio dėl karantino suvaržymų turguje nedirbę ir jau kelinta savaitė galintys prekiauti ne maisto prekių pardavėjai optimizmu netrykšta. „Sunkiai sekasi. Negalime parsivežti prekių – pirkti internetu nepačiupinėjus rizikinga, – nelinksmai kalbėjo Alma. – Turguje žmonių nėra – praeina mamos su vaikais, daugiau ateina močiučių. Jaunimas nusiperka internetu, firminėse parduotuvėse – jiems čia ne prestižas.“

Žieminiai rūbai – už savikainą

Apie 15 metų turguje dirbanti Alma pastebėjo, jog kasmet krentama žemyn. Jos manymu, tokio turgaus, koks buvo anksčiau, nebereikia tikėtis. „Kai pradėjau dirbti, čia nebuvo vietos prekybai, o dabar vidurinė eilė tuščia. Sumažėjo ir pirkėjų, ir pardavėjų. Anądien su turgaus direktoriumi valandą diskutavome – niekas iš pirkėjų nepriėjo. Jis patarė, keiskit prekių asortimentą. Betgi visko yra! Tik nėra kam pirkti, – dėstė prekiautoja. – Anksčiau kaimo žmonės važiuodavo į Gargždus pas medikus, tuo pačiu užsukdavo į turgų apsipirkti, bet šių vizitų beveik nebeliko. Be to, nebėra baliukų, šventinių susibūrimų – žmonės sėdi namuose užsidarę, tai kam reikia naujų drabužių? Tik apatinius perka.“

Turgaus prekiautojus slegia nežinomybė dėl ateities. „Atsivežti pavasarinių prekių? O jeigu uždarys turgų dėl paaštrėjusios pandemijos? Kur tas prekes dėsime, kai tebėra žieminės? – retoriškai ištarė Alma. – Štai Asta pernai parsivežė šiltų striukių – gruodžio pradžioje jų nereikėjo, o nuo vidurio ir visą šaltą žiemą negalėjome dirbti.“

Asta Martišienė žiemines striukes siūlė už savikainą, kad susigrąžintų pinigus, tačiau pardavė vos vieną kitą.

Pasak prekiautojos Linos, vasarį leidus prekiauti iš pradžių ateidavo daugiau žmonių, tačiau dabar ištuštėjęs turgus. „Nepavydėtina turgaus prekiautojų padėtis“, – skundėsi pašnekovės.

Bitininkams nesaldu

„Per karantiną prekyba per pusę sumažėjo palyginti su ankstesniais metais. Kasdien stoviu ir laukiu pirkėjų, – nusivylimo neslėpė savo medumi ir jo produktais prekiaujantis bitininkas Edvardas Ilginis. – Net sušvelninus karantiną pirkėjų nepadaugėjo.“

Pasak jo, medų perka vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas – retai.

Pokalbiui įsibėgėjus priėjo žilstelėjęs pirkėjas, kuris patikino, jog šio bitininko medų perka nuolat. Ir pasirinkti gali – švelnesnio, aštresnio, miško ar liepų. Keturi eurai už puslitrį. „Nuje, kaip brangu“, – aiktelėjo stabtelėjusi moteriškė. Dažnai taip – eina pro šalį, pasiteirauja kainos ir nueina. „Kiekviena diena skirtinga: kartais už 80 eurų pavyksta parduoti, o kartais – už 8 eurus, – neslėpė bitininkas. – Bet tai tik pajamos, o kiek išlaidų. Pabrango vieta: anksčiau mokėjau po eurą už dieną, o dabar trigubai brangiau – 75 eurai už mėnesį.“

E. Ilginis deklaruoja apie 140 bičių šeimų. Jam svarbu ištverti sunkmetį ir išlaikyti bityną – neabejojo, kad daug smulkesnių bitynų bankrutuos, anot jo, išliks fanatikai. „Neįmanoma konkuruoti su pigiu kinų, ukrainiečių medumi“, – kalbėjo pašnekovas.

Šeštadienį turguje medų pardavinėjęs kitas prekiautojas tvirtino, kad puikiai sekasi, jau baigia realizuoti – atidavęs į „taškus“, perpardavinėtojams. „Svarbiausia, kad būtų sveikatos“, – sakė senjoras.

Daržovių kitam sezonui nepaliksi

Ant prekystalių gražiai sudėlioti švieži agurkai, svogūnų laiškai, salotos, braškės, šilauogės. Bet darbo dieną mažai kas domisi. „Žmonės atprato nuo turgaus – eina į prekybos centrus. Tik mums atrodo, kad saugiau apsipirkti turguje, nes galima laikytis tinkamo atstumo, – dėstė Laura (vardas pakeistas). – Per karantiną negali atvažiuoti kaimo žmonės. Stengiamės turėti kuo įvairesnių prekių, bet vis tiek nėra pirkėjų. Anksčiau tokiu laiku pilnas turgus žmonių būdavo. Dabar bijo koronos.“

O ką daryti prekiautojui, kai vysta salotos, svogūnų laiškai? Tai ne batai, ne rūbai – nepaliksi kitam sezonui. Žmogui kasdien reikia maisto, todėl parduoti neturėtų kilti problemų. Deja…

„Rytą prikroviau prekių, o šios guli visą dieną ant prekystalio – nereikėjo papildyti. Praeina vienas kitas žmogus. Gal šeštadienį daugiau bus, – vylėsi Veronika (vardas pakeistas). – Nežinau, gandai ar ne, kad didins mokestį už prekybos vietą.“ Visgi prekiautoja nepraranda vilties, jog šiltėjant orams daugiau žmonių ateis ir bus galima išgyventi iš prekybos turguje. Veronika dėkinga pirkėjams, kurie ją minėjo geru žodžiu, kad dirba per karantiną ir gali saugiau apsipirkti. „Palaikymas, supratingumas labai padeda“, – sakė ji.

Nerimauja dėl naujų kainų

Prekiautojų viltys, jog artėjant Velykoms, šeštadienį, į turgų ateis daugiau žmonių, neišsipildė. Tądien daržovėmis, vaisiais ir kitomis gėrybėmis prekiavę ūkininkai irgi pasigedo pirkėjų. „Kiek žmonių būdavo prieš 5–8 metus – tai bent turgus būdavo! Dabar traukia į prekybos centrus. Karantinas varo į bankrotą“, – dėstė prekiautojas. O sodininkas R. Petkevičius šypsojosi – baigia parduoti obuolius, sultis. Tilvikiškis pardavinėjo ir savo ūkyje užaugintas bulves, svogūnus, morkas ir kita.

Bulvėmis prekiavęs ūkininkas sakė šiemet tik antrą kartą į turgų atvyko. „Pirkėjai laukia, jeigu nepasišiukšlini. Betgi ne viskas nuo manęs priklauso“, – patikino jis.

Jonas Lengvinas, turguje pardavinėjantis bulves, kopūstus ir kitas daržoves, užaugintas savo ūkyje, tvirtino, jog problemų nėra. „Labiausiai perka bulves ir raugintus kopūstus – dar porą kartų atvažiuosiu ir vyksiu dirbti į laukus“, – sakė ūkininkas.

Baigus ruošti straipsnį, į „Bangos“ redakciją kreipėsi turguje pašarais prekiaujantis vyras (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kad nuo šeštadienio jo darbo vieta brangsta nuo 2,5 iki 10 eurų. „Pastaruoju metu labai sumažėjusi prekyba – ne kasdien maišą grūdų parduodu, o mokestis didėja. Kur turgaus valdžia panaudos pinigus? Juk žiemą nevalė aikštėje sniego – patys kasėme, netvarkė ir polaidžio metu“, – dėstė prekiautojas. Turgaus direktorius Remigijus Budginas „Bangą“ patikino, jog gautas lėšas investuos turgaus teritorijos infrastruktūrai gerinti.

KOMENTARAS

Į klausimus atsakė UAB „Gargždų turgus“ direktorius R. Budginas

– Kiek Gargždų turguje darbo vietų?

– Teoriškai – apie 250, tačiau situacija nuolat keičiasi. Šiltuoju metu daugėja, šaltuoju – mažėja.

– Kiek šiuo metu dirba prekeivių?

– Dėl apribojimų prekybai Gargždų turguje (uždaroje teritorijoje) pastoviais sutartiniais santykiais dirba apie 62 prekybininkai, kurie nuomojasi 82 vietas.

– Ar ketinama artimiausiu metu didinti mokestį už vietą?

– UAB „Gargždų turgus“ istorijoje pirmą kartą rengiama minimalių kainų nustatymo metodika, pagal kurią ji vieniems padidės, o kai kuriems netgi sumažės.

– Kiek turgaus administracijoje yra darbuotojų?

– Šiuo metu patvirtintos 6 pareigybės. Dirba 7 darbuotojai, iš kurių 4 – ne visu darbo krūviu, tai yra užimta 5,25 etato.

– Ar šiemet bus investuojama į turgaus infrastruktūrą, kad jis būtų vizualiai patrauklesnis?

– Kaip ir pernai pagal galimybes bus investuojama į būtiniausius saugumą ar patogumą užtikrinančius darbus. Pernai sukurta svetainė www.gargžduturgus.lt, kuri dar pildoma, sukurta „Facebook“ paskyra, reklamuojanti Gargždų turgaus prekybininkų naujienas ir bendrą turgaus įvaizdį. Pasirašyta sutartis su rangovu dėl turgaus perimetro apsaugos sistemos įrengimo. Turgaus teritorija bus saugoma saugos tarnybų. Esminiams vizualiniams pagerinimams turi būti padaryta daug nematomų darbų, kuriuos dabar ir dirbame.

– Ar po vienų metų vadovavimo tikite, kad Gargždų turgus po krizės atsigaus greičiausiai? Prekiautojai skundžiasi, kad nėra pirkėjų.

– Taip, tebetikiu. Tačiau skųstis nenorėčiau, nors irgi turiu tokią teisę. Pats apsiperku turgelyje, kaip ir mūsų bendradarbiai ir draugai. Atėjome tam, kad situacija ne blogėtų, o gerėtų. Dirbame ir stengiamės dėl prekybininkų. Sulaukiame daug pagyrų ir paskatinimų.

Linkiu visiems kantrybės, susiklausymo ir bendrų tikslų pasiekimo.