Ūkininkus kausto nerimas dėl ateities

Šiuos metus rajono žemdirbiai palydės nepasidžiaugę savo triūso vaisiais, nepasidaliję rūpesčiais tradicinėje vakaronėje, nepagerbę konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų, kurie iki šiol neskelbiami. Pandemijos laikotarpį nelengvai išgyvena ūkininkai – nerimas ir baimė dėl koronaviruso labiausiai kausto gyvulininkystės ūkių savininkus. Žemdirbiams neramu ir dėl naujo žemės ūkio ministro – ar bus protingi, apgalvoti jo sprendimai, ar šie nepablogins ūkininkų padėties.

Grūdų augintojo ūkyje – atostogos

Daupariškis Petras Montvydas, puoselėjantis grūdininkystės ūkį, tradiciškai gruodžio mėnesį atostogauja. „Ir mano darbininkai ilsisi – sausiui įsibėgėjus susirinksime pasitarti, – kalbėjo ūkininkas. – Šiųmetis derlius buvo vidutinis, tik grūdų kokybė prastesnė, bet metai nenuostolingi.“

Tačiau ramiai sulaukti gražiausių žiemos švenčių sutrukdė nebevaldomas koronavirusas. „Kol tavęs jis nepalietė, gali šnekėti, kad tai nieko baisaus. O mano žmona sunkiai sirgo, gydėsi ligoninėje. Medikai prižiūrėjo taip rūpestingai, kaip galėjo“, – patikino P. Montvydas.

Vyras, pajutęs pragaištingos ligos požymius, izoliavosi. Viena paguoda grūdų augintojui, kad nei melžti, nei šerti kasdien nereikia kaip gyvulininkystės ūkyje. Be to, taip baisiai nesurietė – ne visus vienodai koronavirusas kerta. Taigi galėtų sakyti, jog „nieko čia nebuvo“. Tačiau ne tik iš televizijos ekrano išgirsti faktai apie tūkstančius kažkur užsikrėtusiųjų, bet paties patirti su liga susiję išgyvenimai, užsikrėtusių aplinkinių bėdos, žinia apie COVID-19 aukas – pažįstamų tėvo ir sūnaus mirtį, verčia blaiviai vertinti šiandieninę tikrovę ir laikytis visų saugos reikalavimų.

P. Montvydui sunku suvokti, kodėl žmonės nesisaugo, būriais traukia į prekybos centrus nesilaikydami saugaus atstumo. „Lapkričio mėnesį pasikalbėjęs su savo darbininkais, kad reikia saugotis koronaviruso, kuo mažiau bendrauti su žmonėmis, išleidau juos namo, bet vienas nuvažiavo į Rietavo turgų, – stebėjosi ūkininkas. – Ogi net atsakingai elgiantis nepavyksta išvengti bėdos. Antai mes su žmona, nelaukdami Vėlinių, iš anksto kapinėse uždegėme žvakeles, nusipirkome maisto produktų, kad nereikėtų grūstis tarp žmonių. Žmona turėjo išeiti kasmetinių atostogų, bet jas netikėtai atšaukė, ir iš darbovietės ji parsinešė koronavirusą… Ten nebuvo pasiruošta pandemijai.“

Dauparuose gyvenantis ūkininkas Rytis Kernagis, taip pat auginantis grūdus, sakė, jog dabar įprastos jo darbo dienos – įtemptos būna per sėją ir javapjūtę. Šiemet derlius buvęs geresnis už vidutinį, bet kokybė prastesnė: didžioji dalis kviečių – pašariniai. Grūdus realizavęs – likę tik avižų likučiai, jaunasis ūkininkas šiuo metu baigia sandėlio kapitalinį remontą. „Dėl saugumo dirbu vienas, padedant broliui ar tėčiui, laikomės saugaus atstumo, – akcentavo ūkininkas. – Veiklos yra – reikia techniką remontuoti, nes pavasaris ne už kalnų.“

Išgyventi pandemiją

Endriejave ūkininkaujančio Andriaus Vainiaus ūkyje – 350 galvijų, iš jų 130 melžiamų karvių. Jame dirba 10 darbuotojų. „Nerimaujame dėl pandemijos – baisu užsikrėsti koronavirusu, nes reikėtų izoliuotis, o gyvulių nė dienos negali palikti be priežiūros, – rūpesčiais dalijosi ūkininkas. – Kalbamės su darbuotojais, kaip reikia saugotis. Suslogavusieji gauna laisvadienius, ima atostogas, izoliuojasi.“

A. Vainius akcentavo, kad stengiasi saugoti darbuotojus, nes jų rasti sudėtinga. „Dauguma nuolatiniai, bet yra ir besikeičiančių“, – sakė jis. Gyvulininkystės ūkyje darbas pamainomis, todėl darbuotojai vienu metu nesusitinka.

Šiemet ūkininkas susiviliojo europine parama ir įsigijo kombainą pašarams ruošti. Projekto finansavimas nebuvo didelis, tačiau paskolą iš banko teko nemažą imti ir dabar tenka laiku grąžinti skolą.

Endriejaviškė Irena Lachaj, pienininkystės ūkio savininkė, gyvena modernios karvidės su melžimo robotu įkurtuvių nuotaikomis. „Sudėtingas laikotarpis, rūpesčių daug, bet stengiamės dirbti saugiai, tvarkingai“, – kalbėjo ūkininkė.

Peskojų kaime ūkininkaujantis Manfredas Skroblys, puoselėjantis pienininkystės ūkį, sakė iš namų beveik neišvykstantis, maistą šeimai pristato kurjeris, tačiau susitikimai su logistikos atstovais – reikia išvežti iš ūkio pieną, galvijus, taip pat pašarų tiekėjais – neišvengiami. „Nuotoliniu būdu ūkininkas gali tvarkyti tik buhalteriją. Bet kol kas pavyko išsisaugoti koronos, – džiaugėsi M. Skroblys. – Varžo apribojimai, kainuoja apsaugos priemonės, tačiau stengiamės apsaugoti savo melžėjas ir darbininką.“

Pasak ūkininko, ir kiti darbai ūkyje negali sustoti: šiuo metu sūnaus Algirdo mėsinių galvijų ūkyje stato mėšlidę.

M. Skroblys, parengęs projektą, gavo finansavimą vienam melžimo robotui savo fermoje, tačiau reikia rekonstruoti karvidę, pastatytą prieš 20 metų. Pastatas nusidėvėjo, o pieno kaina per tą laiką nepasikeitė.

„2000 metais už kilogramą mokėjo 78 centus, o dabar – 24 euro centus. Betgi išaugo darbo užmokestis, dvigubai pabrango baltyminiai pašarai, kelis kartus – mineralinės medžiagos. Pastarųjų karvei per parą reikia 250–300 gramų – neduosi, nebus primilžių“, – dėstė ūkininkas. Optimizmo nežadina ir galvijų supirkimo kaina, šiemet kritusi apie 70 proc., palyginti su praėjusiais metais.

Jautieną pristato vartotojams

„Įtemptas mūsų gyvenimas: kas dirbtų, jeigu susirgtų ūkininkas? Reikėtų izoliuotis, darbuotojams taip pat. O ką pakviesi šerti, prižiūrėti gyvulius? Gyvename kaip ant adatų, – nuogąstavo ekologinio mėsinių galvijų ūkio šeimininkas Vidmantas Buivydas, Medsėdžių kaime su sūnumis auginantis aubrako veislės galvijus. – Betgi mes esame atsakingi už maisto gamybą.“

Jis prisipažino esąs šokiruotas, kaip lengvabūdiškai elgiasi kai kurių įmonių darbuotojai, kurie kontoroje sėdi be kaukių. „Tai nepagarba klientui – esi priverstas kuo greičiau sprukti iš ten“, – piktinosi ūkininkas.

Per metus Buivydų ūkyje užauginta 100 galvijų, tvarte supirkėjų laukia 60. Tačiau šiemet žymiai mažesnė supirkimo kaina: už kilogramą gyvojo svorio – nuo 1,5 iki 1,8 euro, o pernai – daugiau nei 2 eurus gavo. „Supirkėjai teisinasi, jog nebeišveža į užsienį, bet neaišku, ar tai tiesa“, – abejojo V. Buivydas.

Ekologiškai užaugintų galvijų skerdieną Buivydai pristato vartotojams į namus, taip pat viešojo maitinimo įmonėms, bet šios dėl pandemijos suvaržymų dabar atsisakiusios. Nuo lapkričio mėnesio jautienos iš medsėdiškių gyvulių augintojų galima įsigyti Klaipėdoje, ūkininkų turgelyje prie „Akropolio“. Pigiausi, tik 40 centų už kilogramą, kauliukai, o brangiausia išpjova – 40 Eur už kilogramą. Taigi kilogramas skerdienos vidutiniškai kainuoja 8–9 eurus. Medsėdiškiai ūkininkai planuoja iš automobilio prekiauti ir Gargžduose.

LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas V. Buivydas akcentavo, jog dėl karantino suvaržymų nebevyksta posėdžiai, pasitarimai. „Daug tikimės iš naujojo žemės ūkio ministro. Nuo to, ar jis stengsis įsiklausyti ir išgirsti ūkininkus, priklausys, ar mes galėsime atsitiesti. Juk mus nuo praėjusių metų užgulę didžiausi mokesčiai Europos Sąjungoje. Ūkininkui labai svarbus ir žymėtasis dyzelinis kuras“, – dėstė V. Buivydas.

Nepaisant sudėtingos situacijos ir šiemet Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo suorganizuotas tradicinis konkursas „Metų ūkis 2020“ ir išrinkti laimėtojai, sėkmingai besitvarkantys, padarę didžiausią pažangą savo ūkyje. Tačiau dėl pandemijos neįvykus tradicinei vakaronei, kurioje pagerbiami nugalėtojai ir dalyviai, jie tebėra paslaptyje. „Apdovanojimo dar nebuvo, todėl nugalėtojų skelbti negalime“, – patikino LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas V. Buivydas.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

• 2020 m. žemės ūkio produkcijos pagaminta už 2,62 mlrd. Eur, arba 5,2 proc. daugiau nei 2019 m., remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

• Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 9,9 proc. Tam įtakos turėjo 13 proc. gausesnis žemės ūkio augalų derlius. Labiausiai išaugo vaisių ir uogų (80,6 proc.), avižų (47,6 proc.), rapsų (33,9 proc.) ir kviečių (16,1 proc.) derlius. Mažėjo kukurūzų grūdams (14,3 proc.), cukrinių runkelių (12,6 proc.) ir rugių (7,7 proc.) derlius. Augalininkystės produktų supirkimo kainos mažėjo 2,8 proc. Daugiausia krito bulvių, cukrinių runkelių ir avižų supirkimo kainos – atitinkamai 28,5, 19,1 ir 10,1 proc., o labiausiai didėjo vaisių ir uogų supirkimo kainos – 12,1 proc.

• Gyvulininkystės produkcijos vertė mažėjo 2,9 proc. Tam įtakos turėjo 2,1 proc. sumažėjusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos, iš jų labiausiai smuko paukščių (4,1 proc.), kiaulių (2,9 proc.) bei pieno (1,9 proc.) supirkimo kainos. Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 0,8 proc., nes buvo mažiau išauginta paukščių (2,5 proc.) bei mažiau primelžta pieno (2 proc.).

Lietuvos statistikos departamento informacija