Kaip keitėsi vietos savivalda: merų įžvalgos

Šiemet minime vietos savivaldos 30 metų. Kuriant Lietuvos valstybės pamatus, kartu buvo kuriama pačių vietos gyventojų valdžios sistema – vietos savivalda. 1990 m. kovo mėnesį įvyko pirmi laisvi savivaldybių tarybų rinkimai. „Stipri, savarankiška ir atsakinga savivalda – vienas iš svarbiausių gerovės valstybės dėmenų“, – ir dabar neabejoja prezidentas Gitanas Nausėda, nuolat akcentuojantis regionų stiprinimo svarbą.

Kaip metams bėgant keitėsi vietos savivalda Klaipėdos rajone, kalbamės su buvusiais rajono vadovais ir dabartiniu meru.

„Manau, visos valdžios darė maksimaliai tiek, kiek leido biudžeto galimybės. Kai aš buvau meru, metinis biudžetas nesiekė net 40 mln. litų“, – atkreipė dėmesį buvęs rajono meras Č. Banevičius.Užbaigė ligoninės statybas

Gargždiškis Česlovas Banevičius meru dirbo 1997–2000 metais, vėliau buvo ir Administracijos direktorius. Į Tarybą jis renkamas nuo 1997 metų. „Labiausiai džiaugiuosi, kad man dirbant meru pavyko iškovoti pinigų, jog galėtume užbaigti Gargždų ligoninės statybas. Važiavau į Sveikatos ministeriją, šiaip taip priėjau prie ministro – ir pavyko. Kitos savivaldybės lėšų negavo…“ – prisiminė pašnekovas. Anot jo, tuo metu Agluonėnų nebešildė ir katilinė Kantvainuose. Reikėjo taip pat gautų lėšų, kad gyventojams būtų kompensuojamas katilų įsigijimas. „Tą padarėme pirmieji. Drevernoje, Priekulėje pakeitėme šildymą ir jį atpiginome tris kartus“, – sakė Č. Banevičius.

Jis akcentavo, jog svarbiausia, kad tuo metu pavyko suburti kolektyvą, sąžiningai ir tvarkingai atliekantį pareigas. „Puikiai atsimenu, su kuo dirbome, ką išgyvenome – smagu. Tačiau lengva nebuvo. Prisiminkite, kokia krizė buvo 1998 metais. Tad ypatingai atidžiai planuodavome švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, kad pastarasis nevėluotų. Kad ir nedidelis atlyginimas, bet pasiektų laiku“, – sakė buvęs meras.

Anot Č. Banevičiaus, dabar keistai skamba dabartinių Savivaldybės vadovų pamąstymai, jog ankstesnės valdžios Gargždų, rajono nemylėjo. „Sakyti, kad niekas anksčiau nematė tokių iškasinėtų Gargždų, neteisinga. Prisiminkime vien Klaipėdos gatvės rekonstrukciją, kanalizacijos tvarkymą. Manau, visos valdžios darė maksimaliai tiek, kiek leido biudžeto galimybės. Kai aš buvau meru, metinis biudžetas nesiekė net 40 mln. litų“, – atkreipė dėmesį buvęs rajono vadovas. Jo nuomone, kiekvienas meras turi savo darbo metodus, požiūrį. Juk per rajono istoriją buvo ir toks meras, kuris atėjęs į Savivaldybę pasakė nematąs, su kuo dirbti, nes esą visi per žemo intelekto.

„Tada, kai mus išrinko, Lietuva jau ruošėsi stojimui į Europos Sąjungą. Taigi, pamažu prasidėjo ir finansavimas iš Europos Sąjungos fondų. Iki tol nebuvo nei atitinkamo požiūrio, nei piniginių lėšų“, – teigė R. Vaitiekūnas, rajonui vadovavęs 2000–2003 m.Prasidėjo ES projektai

2000–2003 metais rajono mero pareigas ėjo Ričardas Vaitiekūnas, kuris šiuo metu gyvena šalia Palangos. „Tada, kai mus išrinko, Lietuva jau ruošėsi stojimui į Europos Sąjungą. Taigi, pamažu prasidėjo bandomieji projektai ir finansavimas iš Europos Sąjungos fondų. Rajone vyko nauji vietiniai projektai: Priekulės vandentvarka, Dreverna – viskas prasidėjo būtent tada. Anksčiau projektams nebuvo nei atitinkamo požiūrio, nei piniginių lėšų“, – teigė R. Vaitiekūnas.

Visgi, pasak jo, per visą meravimo laikotarpį didžiausias iššūkis išliko biudžetinių lėšų trūkumas. „Kai atėjau dirbti, man iškart patarė pirmiausia sudaryti grafiką pedagogų atlyginimas, tačiau pasielgiau šiek tiek kitaip. Nustačiau grafiką, kad valstybės tarnautojai paskutiniai gautų atlyginimą: kai jau gauna visi mokytojai ir kt. Tuomet viskas susitvarkė savaime“, – sakė buvęs rajono meras R. Vaitiekūnas.

Šiuo metu jis mažai susiduria su vietos savivalda: „Esu atsiribojęs. Jau pensininkas. Turiu savo pomėgius ir juose sukuosi. Tebebendrauju su tais rajono žmonėmis, kurie išliko draugų rate. Prieš prasidedant karantinui kaip tik grįžome iš Indonezijos ir buvome su automatais palydėti į oro uosto viešbutį. Po dviejų parų grįžome izoliuotis į Palangą“, – prisiminė R. Vaitiekūnas. Jis pasakojo, kad 30 žmonių kompanija kasmet susidaro metų renginių planą. Šiemet keliavo po Eišiškių kraštą, plaukė Nevėžiu. Keliaujant puikiai matyti, ir kaip tvarkosi kiekviena savivaldybė.

Šešiolika metų rajonui vadovavusio V. Dačkausko nuomone, Savivaldybėje progresą labiausiai stabdo terminai ir pinigai, kurių nuolat biudžete nepakanka visų poreikiams patenkinti.Sunkiausia nustatyti prioritetus

Ilgiausiai Klaipėdos rajone meru dirbo gargždiškis Vaclovas Dačkauskas (2003–2011 m. ir 2011-09-10–2019 m.). Paklaustas, kas buvo sunkiausia, atsakė: „Kartu su Taryba ir Administracija nustatyti prioritetus ir terminus rinkėjų pageidavimų, prašymų įgyvendinimui, taip pat, kai kasmet būdavo pristatoma mero ir visos Savivaldybės ataskaita seniūnijų gyventojams.“

V. Dačkauskas kaip svarbiausius tris darbus išskyrė Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos sporto salės statybos projekto įgyvendinimą; Gargždų „Minijos“ kino teatro rekonstrukcijos projektą su muziejumi ir mini kavine. Ne mažiau svarbus ir „Eriko“ namų likimo nuskriaustiems vaikams statybos projekto įgyvendinimas Lapiuose kartu su „Lions“ klubu iš Vokietijos. „Visi šie projektai labai sunkiai skynėsi kelią į gyvenimą“, – sakė buvęs meras V. Dačkauskas.

Jo nuomone, dabar Savivaldybėje progresą labiausiai stabdo terminai ir pinigai, kurių nuolat biudžete nepakanka visų poreikiams patenkinti.

Mero B. Markausko nuomone, didžiausi pokyčiai savivaldoje įvyko kalbant apie gyventojų, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą ar įtraukimą į savivaldos gyvenimą.Kitąmet – dalyvaujamasis biudžetas

Dabartinis Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas pastebi, jog pokyčiai vyksta nuolat visose srityse, ne išimtis ir savivalda. „Kalbant struktūriškai, tai ir toliau išlieka dvi grandys – valstybė ir savivaldybė. Aišku, yra diskutuojama ir apie trečiąją grandį seniūnijų lygmenyje, tačiau tokios permainos jau pareikalautų Konstitucijos keitimo. Be to, ir pasaulinė praktika yra orientuota į savivaldybių stambinimą. Nors bet kokia diskusija tikrai yra sveikintina“, – teigia B. Markauskas.

Jo nuomone, didžiausi pokyčiai savivaldoje įvyko kalbant apie gyventojų, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą ar įtraukimą į savivaldos gyvenimą. Žmonės yra vis aktyvesni, jiems įdomu, kokie sprendimai priiminėjami, kokie projektai įgyvendinami. „Neabejoju, kad tas susidomėjimas ateityje tik augs, o ir savivaldybės nori didesnio įsitraukimo. Sakykim, kad ir dalyvaujamasis biudžetas, sparčiai populiarėjantis visame pasaulyje. Tai puikus įrankis, leidžiantis skirstyti dalį savivaldybės biudžeto bei spręsti patiems žmonėms, ko jiems labiausiai reikia, kad pagerintų savo aplinką. Ir tikrai džiugu, kad ir Klaipėdos rajono savivaldybė jau kitąmet startuos su tokiu biudžetu“, – akcentavo jis.

Kaip teigiamą dalyką B. Markauskas vertina ir tiesioginius mero rinkimus. Mero pozicija nebepriklauso nuo politinių partijų susitarimo, o tik nuo tiesioginės žmonių valios.

Išskyrė stiprybes ir silpnybes

Dar vienas svarbus pokytis – nuo kitų metų kovo įsigaliosiantis Regionų plėtros įstatymas, suteiksiantis daugiau savarankiškumo ne tik savivaldybėms, bet ir visam regionui. Šis įstatymas leis regionui rengti plėtros strategiją, skirstyti lėšas savo nuožiūra, tiems projektams, kurie svarbūs visam regionui, nes tuo pačiu bus skiriamas ir trečdalis viso periodo ES finansavimo lėšų. Taip pat su Seimu ir Vyriausybe jau vyksta diskusijos ir apie naujų valstybės funkcijų delegavimą – švietimo politikos įgyvendinimą, disponavimą valstybės žeme.

„Mūsų rajono stiprybėmis įvardyčiau spartų gyventojų augimą. Mes esame tikrai patogioje geografinėje vietoje – šalia jūrų uostas, regione gausu transporto ir geležinkelio mazgų, tad teritorija itin patraukli tiek stambiems, tiek smulkiems užsienio investuotojams. Silpnybės – jaunimo nutekėjimas iš rajono. Natūralu, kad studijuoti išvykę jaunuoliai nebegrįžta, įsikuria ir lieka dirbti Vilniuje ar Kaune. Dar vienu iššūkiu įvardyčiau ir socialinę bei inžinerinę infrastruktūrą, ji nespėja paskui augantį gyventojų skaičių. Aišku, mes tikrai esame žengę nemažai reikalingų žingsnių, tačiau darbo liko dar tikrai daug“, – įsitikinęs B. Markauskas.


ĮDOMU

  • 1990–1992-09-23 Klaipėdos rajono savivaldybės valdytojo pareigas ėjo Rimandas Stonys; o Juozapas Paliakas buvo rajono Tarybos pirmininkas.
  • 1992-09-24−1995 Savivaldybės valdytojas – Stanislovas Tamolis (Demokratinė darbo partija);
  • 1995–1997 Klaipėdos rajono meras Kęstutis Cirtautas (Lietuvos krikščionių demokratų partija);
  • 1997–2000 meras Česlovas Banevičius – (Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija);
  • 2000–2003 meras Ričardas Vaitiekūnas (Naujosios sąjungos (socialliberalų) partija);
  • 2003–2011 meras Vaclovas Dačkauskas (Lietuvos socialdemokratų partija);
  • 2011-04-13–2011-09-10 meras Sigitas Karbauskas (partija „Tvarka ir teisingumas“);
  • 2011-09-10–2019 meras Vaclovas Dačkauskas (Lietuvos socialdemokratų partija, nuo 2018 m. kovo 24 d. – Lietuvos socialdemokratų darbo partija);
  • Nuo 2019 m. meras Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių