Išbandymas gaisrais Vilkiuose ir Poškuose

Į pagalbą atskubėjo ne tik ugniagesiai, bet ir pilietiški jauni žmonės

D. Dromantienė: „Kokia netikėta nelaimė… Gerai, kad buvau apdraudusi savo turtą.“

Artėjant Šv. Florijono dienai išbandymų patyrė rajono ugniagesiai. Praėjusios savaitės pradžioje įsiplieskęs gaisras suniokojo trobelę Vilkių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, o kitą dieną Poškų kaime, Agluonėnų seniūnijoje, pleškėjo dviem šeimoms priklausantis ūkinis pastatas. Nebebuvo galimybės jų išgelbėti, bet ugniagesiai apsaugojo šalia esančius gyvenamuosius namus ir kitus pastatus. Labai svarbi buvo rajono Savivaldybės ugniagesių pagalba, nes jie į nelaimės vietą atvyko pirmieji. „Jeigu ugniagesiai būtų atvykę už 20–30 minučių, nuostoliai būtų buvę didesni ir skaudesni“, – įsitikinęs rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas.

Įsiplieskus gaisrui Vilkių kaime persigandusiai senolei pirmąją pagalbą suteikė du jaunuoliai – bendruomenė didžiuojasi savo jaunų narių pilietišku poelgiu.

Vilkių kaime supleškėjo troba.Atskubėjo nelaukę pranešimo

Paskutinį balandžio pirmadienį, vakare, Klaipėdos rajono savivaldybės Veiviržėnų ugniagesių komandos budintys ugniagesiai Antanas Jencius ir Zenonas Vainius iš gaisrinės kiemo pastebėjo, kad miestelio pakraštyje kyla tiršti dūmai. Skubėdami ten už kelių minučių gavo pranešimą, jog gaisras Veiviržėnų pašonėje, Vilkių kaime, Upės g. Liepsnojo medinė Stefanijos B. troba. Už dešimties minučių į pagalbą atvyko kiti komandos nariai – Saulius Lukomskis, Marius Lukomskis ir priekuliškių komandos ugniagesys Vidas Rasimavičius. „Nutiesę trasą pradėjo gesinti dviem švirkštais, kad nepritrūktų vandens, prisijungė prie hidranto, – „Bangai“ pasakojo S. Virbauskas. – Visos šešios mūsų komandos turi galingas gaisrines mašinas, kurios gali vežti 5 tūkst. litrų vandens, 500 litrų putokšlio, o tai užtikrina pirminio gaisro gesinimo efektyvumą. Šiuo atveju šalia degančio namo buvo veikiantis hidrantas, todėl ugniagesiai nepertraukiamai turėjo vandens. Tai padėjo išsaugoti kaimyninius namus.“

Užgesinus pagrindinį gaisro židinį, ugniagesiai ėjo išnešti dujų balioną. Šeimininkė pasakė, jog namuose yra net penki dujų balionai, kuriuos rado ir išnešė – sprogimų išvengta. Trijų balionų jungtys prie orkaičių buvo nudegusios, balionai įkaitę.

Saugodami kaimynystėje esančius namus, ugniagesiai pastebėjo, jog dūmai kyla iš kitoje gatvės pusėje stūksančio namo pastogės. Ten gaisrą skubiai užgesino. Su veiviržėniškiais ugniagesiais gesino Agluonėnų komanda, Gargždų PGT, Klaipėdos III komandos bei Švėkšnos ugniagesiai. „Miestelio gyventojai dėkojo Veiviržėnų ugniagesių komandai už pagalbą gelbėjant jų turtą ir palinkėjo sėkmės šiame sudėtingame darbe“, – atskleidė S. Virbauskas.

Jaunuoliai suteikė pirmąją pagalbą

Tą pirmadienio vakarą Veiviržėnų miestelio gyventojas Ignas Venckus išgirdo keistą spragsėjimą ir išvydo dūmus. Jis pasikvietė vyresnėlį brolį Paulių drauge vykti į nelaimės vietą. „Miestelio pakraštyje radome liepsnojančią senolės trobą – baisus gaisras. Padėjome ugniagesiams malšinti liepsnas. Kažkas pasakė, jog ugnis persimetė į kaimyninį namą. Su draugu Mantu Kenstavičiumi užėjome į vidų, o ten – persigandusi senutė. Vedama laukan ji pradėjo skųstis, kad trūksta oro, bloga, pradėjo dusti ir nualpo. Abu su Mantu nedelsdami ėmėmės pirmosios pagalbos veiksmų. Pirmiausia apžiūrėję pamatėme, kad ant gerklų užkritęs liežuvis, jį atstatėme, ir moteris pradėjo kvėpuoti – atgavo sąmonę. Tą pačią akimirką pasirodė medikė, kuri davė vaistų“, – „Bangai“ dėstė I. Venckus.

Jis sakė, jog pirmosios pagalbos žinių įgijo ruošdamasis vairuotojo egzaminui, be to, lankė specialius kursus. Gelbėti žmogų jam teko nebe pirmą kartą. „Kiekvieno pareiga suteikti pagalbą žmogui – nesvarbu, kad nesame medikai, tačiau bandyti gelbėti reikia“, – įsitikinęs I. Venckus.

M. Kenstavičius kartu su I. Venskumi gaivino dėl gaisro stresą patyrusią moterį. „Kiekvieno pareiga prireikus gelbėti žmogų“, – sakė Ignas.„Išgirstame, jog šiandienis jaunimas ir šioks, ir anoks. Bet kritinėje situacijoje sugeba mobilizuoti save ir išgelbėja žmogų. Mes džiaugiamės Ignu ir Mantu, kurie suteikė pirmąją pagalbą, netgi brandaus amžiaus žmonės ne visada tam ryžtasi“, – kalbėjo Veiviržėnų bendruomenės narė Valė Krauleidienė.

Gargždų PGT vyriausiasis specialistas Arūnas Armalis kalbėjo, jog gaisro Vilkių kaime priežastis tiriama. „Tą vakarą kūrenant krosnį name dingo elektra, ir tuoj pat pastebėtas gaisras. Galimai jis įsiplieskė dėl elektros arba dūmtraukio. Nei padegimo, nei šeimininko neatsargaus elgesio nenustatyta“, – teigė pareigūnas.

Į gaisravietę – per 4 minutes

Antradienio vakare apie 22 val. ugniagesiams buvo pranešta apie degantį dviem savininkams priklausantį ūkinį pastatą Poškų kaime, Bobės gatvėje. Tai buvęs universalios paskirties statinys su malkine, tvartu, daržine, garažu ir kita.

Agluonėnų ugniagesių komandoje budėję ugniagesiai Giedrius Berenis ir Stasys Rumbutis atvyko per 4 minutes. Agluonėnuose gyvenantis komandos vyriausiasis ugniagesys Vytautas Martinkus, pastebėjęs gaisrą, skubiai sėdo į rezervinę gaisrinę mašiną ir atvažiavo padėti kolegoms, kad nepritrūktų vandens. Į pagalbą atskubėjo ir buvę komandos ugniagesiai Albinas Keraitis ir Vytautas Saudargas. Prisijungė ir ugniagesys Stasys Grimalis. Pasak S. Virbausko, likviduojant gaisrą dalyvavo 6 Agluonėnų ugniagesių komandos ugniagesiai. „Sudėtinga buvo gesinti didžiulį pastatą, kuriame laikomos vištos, malkos, šienas, traktorius ir kiti ūkiniai daiktai. Ugniagesiai buvo prisijungę tris švirkštus, nes reikėjo ne tik gesinti degantį pastatą, bet ir apsaugoti nuo gaisro dviem šeimoms priklausantį gyvenamąjį namą, kol atvyks daugiau pagalbos. Vėjas pūtė ir žiežirbas nešė jo link, – dėstė S. Virbauskas. – Netrukus atskubėjo priekuliškiai ugniagesiai, Gargždų PGT ir Klaipėdos III komandos ugniagesiai gelbėtojai. Greitai reagavus agluonėniškių ugniagesių, pagalbininkų ir vyr. ugniagesio V. Martinkaus operatyvumo dėka buvo išsaugotas gyvenamasis namas, garaže buvęs traktorius, dalis malkų. Jeigu ugniagesiai būtų atvykę 20–25 minutėmis vėliau, namas tikrai būtų užsidegęs ir gyventojai patyrę daugiau nuostolių. Užgesinus gaisrą, agluonėniškiai pasiliko likviduoti gaisro padarinių – perkasti rūkstantį šieną, perkrauti rusenančias malkas, kad iš naujo neįsipliekstų gaisras. Agluonėnų ugniagesių komandos ugniagesiai čia be pertraukos dirbo 18 valandų.“

Pasak Gargždų PGT vyr. specialisto A. Armalio, sudėtinga buvo gesinti šį gaisrą – prireikė labai daug vandens aušinant įkaitusias gyvenamojo namo sienas. „Gerai, kad Agluona pašonėje buvo. Gaisras likviduotas naktį, apie 1 val., o baigiamuosius darbus teko dirbti ir trečiadienį. Pavyko išsaugoti gyvenamąjį namą, lauko virtuvę, garažą ir traktorių“, – dėstė pareigūnas.

A. Armalio teigimu, gaisras galimai įsiplieskė dėl netvarkingos elektros instaliacijos. „Abiejų šeimininkų elektros skydinės yra toje pačioje pastato dalyje, todėl sunku nustatyti, iš kurios įsiplieskė gaisras“, – atskleidė pareigūnas.

Pastatą draudžia nuolat

„Antradienio vakare tvarte uždariau vištas, kurių buvo 40, ir nuėjau į kambarį klausytis žinių per televiziją. Prisnūdau, o prabudusi pamačiau, jog kieme šviesu. Pro langą pastebėjau, jog dega mūsų ūkinis pastatas. Kaimynai išvydo anksčiau ir pranešė ugniagesiams. Jie sakė, kad degti pradėjo nuo kaimynų galo, – dėstė Danutė Dromantienė, viena iš savininkų. – Tikriausiai, kai suvariau vištas į tvartą, jau ruseno, bet aš nepastebėjau. Kaimynai čia nuolat negyvena, tik apsilanko, jie tvirtino, kad elektrą savo ūkinio pastato dalyje atjungę. Mano pusėje ji buvo.“

Garbaus amžiaus gyventoja apgailestavo dėl netikėtos nelaimės. Supleškėjo visas ūkinis pastatas su vištomis, malkomis, grūdais, kombinuotuoju pašaru, žemės darbų įrankiais ir kita. Iš didelio dviejų šeimininkų pastato (10×40) liko tik mūrinės ir molinės sienos. „Sudegė visi grėbliai, kastuvai, šluotos – liko vienas kauptukas, ir to kotas apdegęs, – svarstė D. Dromantienė. – Ugniagesiai dirbo visą naktį ir tik trečiadienio popietę išvažiavo. Tą naktį aš neužmigau, bet dabar blogumas jau praėjęs. Net kaimynai manęs klausia, iš kur tiek stiprybės.“

D. Dromantienė savo pastatą buvo apdraudusi. „Aš visą gyvenimą draudžiu, – patikino ji. – Nuostolis didelis, bet statysime nedidelį tvartelį vištoms, pastatėlį įrankiams, daiktams susidėti“, sakė ji.

Į nelaimės vietą – pirmieji

Rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai pernai suteikti pirmąją pagalbą vyko 508 kartus. „Jie dirba pavojingą darbą gelbėdami rajono gyventojus ištikus nelaimėms. Jie ypač reikalingi atokiau nuo rajono centro gyvenantiems žmonėms, nes į įvykio vietą atvyksta pirmieji, o išvyksta paskutinieji. Rajono gyventojai dėkoja mūsų ugniagesiams už atliktus gelbėjimo darbus. Savivaldybės ugniagesių komandos taip pat vykdo prevencinę veiklą – lanko senyvus gyventojus, daugiavaikes šeimas, dalija dūmų detektorius, aiškina, kaip saugiai kūrenti krosnis, naudotis elektros prietaisais ir kita. Visus ugniagesius gelbėtojus sveikinu su Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Linkiu stiprios sveikatos, drąsos, ištvermės ir begalinio žmonių palaikymo sergėjant mūsų gyvybes, gamtą, namus ir ramybę“, – kalbėjo S. Virbauskas.


  • Gargždų PGT šiemet per 4 mėnesius užregistruota 80 gaisrų, iš kurių 11 – gyvenamuosiuose pastatuose, 5 – ūkiniuose. Pernai tuo pačiu laikotarpiu įsiplieskė 97 gaisrai: gyvenamuosiuose namuose – 10, ūkiniuose – 6.

Virginija LAPIENĖ

Autorės, asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių