„Fizinė ir psichologinė savijauta – mūsų rankose“, –

neabejoja sveikos gyvensenos šalininkai

Būti sveiki ir laimingi norime visi, tačiau ar stengiamės, kad taip jaustumėmės. Ne veltui sakoma, kad sveikata pirmiausia prasideda mūsų mintyse, po to neišvengiamai keičiasi ir mūsų gyvenimo būdas. Kalbamės su sveiką mitybą puoselėjančiais žmonėmis, kaip tai veikia jų kasdienybę, savijautą.

Iki šiol maudosi jūroje

Saulę Surplytę daugelis prisimena kaip Gargžduose kelis kartus organizuoto sveikatos festivalio „Tu gali“ organizatorę. Šiuo metu moteris augina dukrytę, tačiau motiniški rūpesčiai jos neatitolino nuo sveikos gyvensenos. Priešingai – dabar tai dar aktualiau.

„Sveika gyvensena rimčiau susidomėjau gal prieš kokį dešimtmetį, nes visada turėjau problemą dėl svorio: jo būdavo per daug. Lankiau įvairias sporto treniruotes klubuose, po to pamėgau dviračių sportą, vėliau nusprendžiau išmokti plaukti ne tik „varlyte“, tad prisidėjo plaukiojimas, o dabar, kai esu mama, aktyviai bėgioju“, – pasakoja Saulė. Anot jos, viskas vyksta palaipsniui, kai užsiimi aktyvia fizine veikla, pradedi galvoti ir apie mitybą, informacijos apstu internete. „Labiausiai džiaugiuosi atsisakiusi saldumynų. O kai kūnu pasirūpini, tada ateina laikas dvasingumui, nes natūraliai kyla įvairiausių klausimų ir ieškai atsakymų. Tą padaryti priverčia ar kažkokie išgyvenimai, ar ligos – gyvenimas yra nuolatinis kitimas“, – neabejoja pašnekovė.

Paklausta, ką šiuo metu tiksliai daro, kad užtikrintų gerą psichologinę ir fizinę savijautą, atsakė: „Gyvenu ne vien dėl savęs, turiu pasirūpinti mažu vaikeliu, tad dažniausiai, ką leidžia esama akimirka, tą ir darau. Bėgu iki jūros ir išsimaudyti, sportuoju nuotolinėse treniruotėse, daug vaikštau ir, žinoma, reikia pabūti tyloje. Dėl mitybos – kuo daugiau daržovių, jokio pridėtinio cukraus ir kvietinių miltų.“

Šaltis – vaistas

Saulė pasakoja, kad niekada kitų nuomonės neklaususi dėl savo pokyčių, priimamų sprendimų dėl sveikos gyvensenos, nes viską daranti dėl savęs. „Maudausi jūroje, tad būna, kad pasidaliju nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Pasitaiko parašančiųjų, kaip nešalta ir t. t. Tačiau daug žmonių maudosi iki šiol, aš tikrai nedarau nieko, ko negalėtų padaryti kiekvienas. Beje, šaltis yra kaip vaistas, tai ypač veikia emocinius susirgimus. Gal mūsų per daug yra išorėje, feisbuke, instagrame, bet labai mažai skiriame laiko sau ir tik sau, o ne nuomonės formavimui apie save“, – apie šiuolaikinio žmogaus pasirinkimus svarsto Saulė.

Ji sako neturinti stebuklingų patarimų kitiems, nes kiekvienas renkasi savo kelią, informacijos yra apstu: „Pamilti save tokį, koks esi. Žinoma, dabar ši skambi frazė nuolat skamba ir net kartais sunku suprasti, ką norima ja pasakyti, ir net ne visada išeina save mylėti, nes gyvenime atsitinka visko: serga vaikai, nepadaryti darbai ar skolos iš antstolių, dabar siaučiantis virusas. Ir kaip tada mylėti save, kai dūžta gyvenimas, kai aplinkui tiek daug panikos. Tikrai sunku.“ Vis dėlto geriausias būdas išlaikyti balansą, anot S. Surplytės, nei per daug panikuoti, nei atsipalaiduoti, nes viruso plitimas priklauso nuo mūsų visų. Ir, žinoma, tik geros emocijos, o tam padeda buvimas gamtoje, įvairi mityba, svarbu, kad jūsų lėkštėje būtų kuo daugiau žalių daržovių.

Kiekvieno galimybės beribės

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Virbauskas teigė, kad mąstymas ir elgesys ėmė keistis gimus dukroms, atsirado suvokimas, jog turi rūpintis ne tik savo, bet ir vaikų ateitimi. Tai motyvavo domėtis įvairiomis temomis, kaip tapti geresniu, sėkmingesniu, sveikesniu ir tuo pačiu laimingesniu žmogumi. „Intensyviai skaičiau, klausiau audioknygas bei žiūrėjau vaizdo įrašus, kuriuose kalbama apie tikslų išsikėlimą ir jų įgyvendinimą. Ryškiausia mąstysenos transformacija įvyko po to, kai į mano rankas pateko tokių autorių kaip Dale Carnegie bei Napoleon Hill knygos, kuriose dėstomos mintys man tarsi atvėrė akis į beribes kiekvieno iš mūsų galimybes, tačiau ne tik šiose, bet daugumoje kitų tokio pobūdžio knygų buvo pažymima, jog, norint pasiekti bet kokį savo užsibrėžtą tikslą, svarbiausias faktorius yra fizinė ir emocinė savijauta. Tad nuo to laiko darau viską, kad ta savijauta vis gerėtų – tiek fizine, tiek emocine prasmėmis“, – tvirtina Mantas.

Jis sako tiksliai negalintis pasakyti, ar tai įvyko tiesiog atsitiktinai, ar suveikė jo pasąmonė, priminusi jam apie tėvų garaže stovintį ir jau daug metų nenaudojamą dviratį. „Tą momentą laikau vienu svarbiausiu sveikos gyvensenos kelyje. Kaip šiandien prisimenu: guliu ant sofos, maigau TV pultelio mygtukus, lauke vasariškai lynoja ir tada tiesiog toptelėjo mintis išsikelti sau iššūkį – pasivažinėti dviračiu lyjant lietui. Iššūkį įveikiau, kaip sakant, su vėjeliu! Nuvažiavau iki Dauparų ir atgal! Tai buvo tuo metu mano ilgiausias ir įsimintiniausias dviračiu nuvažiuotas atstumas. Daugybė įvairių žydinčių medžių kvapų ir paukščių garsų važiuojant dviračiu man priminė nerūpestingą vaikystę ir taip nuramino mintis, kad net iki šiol atsimenu tą jausmą ir jis mane lydi kiekvieną kartą važiuojant dviračiu. Nuo tada dviratis tapo mano kasdienybe ir svarbiausiu „varikliuku“, neleidžiančiu nustoti rūpintis savo fizine ir emocine sveikata. Atsimenu dar 2017 metais net į darbą iki pat pirmojo sniego beveik kasdien važiavau, o 2018 metams vienas iš sau išsikeltų tikslų buvo per vasarą važiuojant dviračiu aplankyti visas 11 Klaipėdos rajono seniūnijų. Šį tikslą taip pat pasiekiau, buvo nelengva, iš viso teko įveikti daugiau kaip 500 km (kiekvieną savaitę aplankydavau po vieną seniūniją). Važiavimas dviračiu iki pat šiol man padeda nuraminti mintis po darbų bei pasikrauti teigiamos energijos visai dienai ar net savaitgaliui“, – atskleidė pozityvia nuotaika visada trykštantis Mantas.

Miltiniai gaminiai ir cukrus – tabu

Anot M. Virbausko, apetitas kyla bevalgant, į jo gyvenimą labai natūraliai įsiliejo Keto mityba, kuria kartu su žmona Jurgita vadovaujasi beveik metus. Jo nuomone, norint jaustis ir būti sveikesniam, nereikia kažkokių ypatingų maisto papildų ar brangiausių vitaminų – pirmiausia yra būtina tiesiog atsisakyti įvairiausių perdirbtų, nenatūralių maisto produktų, kurie užteršia ir alina mūsų organizmą bei visiškai vengti cukraus ir gaminių, kuriuose jo yra. „Nors anksčiau turėjau naminės duonos kepyklėlę ir valgyti miltinius gaminius buvo mano kasdienybė, tačiau šiandien šeimoje miltiniai gaminiai – labai retas svečias. Vien atsisakius iš miltų pagamintų produktų bei cukraus, sveikata ir bendra savijauta akivaizdžiai pagerėjo, o kūno svoris ne tik nustojo augti, tačiau net labai akivaizdžiai sumažėjo“, – patirtimi pasidalijo Mantas.

Pašnekovas sako, kad ir kaip būtų kartais sunku, svarbu nesustoti: „Viską tęsti būna labai sunku ypač savaitgaliais, kai visa šeima dar giliai miega, o tu turi tyliai atsikelti ir išeiti sportuoti. Tačiau svarbiausia yra tas pirmas žingsnis iš lovos, o po to jau viskas vyksta savaime ir grįžęs po sporto jaučiuosi tarsi kalnus galėčiau nuversti. Svarbu daugiau laiko būti gryname ore, tad bent 3 kartus per savaitę važiuoju dviračiu apie Gargždų karjerus, darau fizinius pratimus lauko sporto aikštelėse, šiek tiek medituoju, gal labiau tai pavadinčiau tiesiog giliu kvėpavimu (darau 100 gilių įkvėpimų ir iškvėpimų), kas labai padeda po dienos darbų nuraminti mintis. Stengiuosi atsikelti kuo anksčiau, kad spėčiau pasportuoti ir grįžti, kol šeima dar miega, kad spėčiau žmonai padaryti kavos, o vaikams – pusryčius.“

Žingsniamatis pakeitė įpročius

Klaipėdiškė „Bangos“ reklamos agentė Regina Juodaitienė atvirai sako anksčiau svėrusi tiek, kad svarstyklės rašydavo: „Viena nulipkite“. Standartinės svarstyklės jau buvo nepajėgios pasverti. „Tuomet svėriau per 120 kg. Pagaliau 2008 m. išsityriau skydliaukę, paaiškėjo, kad yra jos sutrikimų. Pradėjau vartoti tiroksiną, ir svoris nukrito iki 113 kg. Tačiau 2015 m. mirė mūsų šuniukas, ir tai mane labai prislėgė: įkritau į darbus, kompiuterį, niekur nebevaikščiojau, o ir ūpo nebuvo“, – niūrias dienas prisimena pašnekovė.

Anot jos, vis dėlto atėjo tas laikas, kai norėjosi išeiti pasivaikščioti. Tačiau svoris jau buvo toks, kad svaigo galva, skaudėjo sąnarius, kojos drebėjo ir pan. „Nieko nesinorėjo. Tačiau su vyru išėjome laukan. Įsikibusi į parankę, vis galvojau, kad tik greičiau namo. Tačiau ryžausi ir kitą savaitgalio dieną pasivaikščioti. Pagaliau pas mane atsirado žingsniamatis – ir aš „užsikabinau“. Pradžioje norma per dieną buvo 4 000 žingsnių, po to – 10 000 ir vis daugiau“, – progresą pamena Regina.

Organizmas reikalauja kasdien

Anot jos, per pirmąjį vaikščiojimo mėnesį nukrito 3–4 kg, vėliau kas mėnesį po 4–5 kg. Pradžioje svoris krito ypatingai lengvai. Per pirmąjį sezoną (nuo balandžio iki gruodžio mėnesio) ji numetė 21 kg.

Kitais sezonais kilogramai mažėjo jau ne taip sparčiai. Per didžiąsias metų šventes moteris leidžia sau daugiau pasilepinti, tad šiek tiek svorio priauga, bet vėliau jis vėl sugrįžta į ankstesnius rodmenis. Dabar sveria 68 kg! Kiekvieną rytą Regina nueina 6–8 km, jokių išeiginių, jokio blogo oro! Vėliau būna pietinis pasivaikščiojimas ar vakarinis, o kartais abu. Iš viso per dieną moteris įveikia 10–15 km. „Pasitaiko dienų, kad į lauką neišeinu, tačiau tada vaikštau po namus, nueinu ir po 20 000 žingsnių. Mano rekordas – 30 000 žingsnių. Kai išeinu į lauką, tai einu sparčiu žingsniu, nesišnekučiuoju pažįstamą sutikusi, nesėdžiu ant suolelio. 15–16 tūkst. žingsnių įveikiu per 2 val.“, – dėstė ėjimo malonumą atradusi moteris. Dabar jai vaikščiojimas – tarsi grynas oras, maistas, kurio organizmas reikalauja kasdien. „Jei nevaikščiočiau, susirgčiau“, – neabejoja ji. „Kai išsijudinu, ir nieko nebeskauda, ir nuotaika puiki, energijos pakanka“, – privalumus vardijo R. Juodaitienė.

Gerai savijautai užtikrinti judėjimo nepakanka, svarbu ir mityba. „Pradžioje atsisakiau duonos ir bulvių. Majonezo, pomidorų padažo seniai nevartoju. Populiarieji sultiniai taip pat yra juodajame sąraše. Neperku nieko paruošto, viską gaminame namuose. Daržoves, mėsą perkame iš ūkininkų. Geriau jau brangiau ir mažiau nei daug šlamšto. Kadangi dukra taip pat propaguoja sveiką gyvenseną, pastebėjome, kad taip išsivalėme organizmus, kad dabar iškart pajuntame, užuodžiame bet kokią chemiją, sintetiką, išsigrynino skonis. Pavyzdžiui, populiarių skalbinių minkštiklių kvapai mus net erzina, tokių mūsų namuose nėra. Teikiame prioritetą natūralumui“, – akcentavo Regina.

Agnė ADOMAITĖ

Asm. albumų nuotr.