• 27 rugsėjo, 2022
|

Trumpoji maisto tiekimo grandinė – iššūkis ūkininkams

Asociatyvi nuotr.

Tarp rajono ūkininkų sklando idėja – trumposios maisto tiekimo grandinės, tai yra užauginta produkcija tiesiai iš lauko – vartotojui. Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus ataskaitiniame susirinkime numatoma svarstyti galimybę suburti kooperatyvą ir įkurti logistikos centrą. Čia sukaupta žemdirbių užauginta produkcija būtų tiekiama tiesiogiai vartotojams. „Trumpoji maisto tiekimo grandinė – daugiau pastangų ir atsakomybės“, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas.


Pasikeitė maisto kokybė
Nuo praėjusio rudens ekologiško maisto atsirado keturiuose rajono vaikų darželiuose: Gargžduose – „Saulutėje“, „Naminuke“ ir „Gintarėlyje“ bei Priekulėje. Šios įstaigos prisijungė prie Žemės ūkio ministerijos iniciatyvos – įsipareigojo, kad ne mažiau nei pusė dienos racio­no – ekologiški produktai. „Stiprindami vaikų sveikatą teikėme paraišką dalyvauti Žemės ūkio ministerijos finansuojamame Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos programoje“, – atskleidė rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Irena Barbšienė.
Pasak Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorės Linos Petrauskienės, vaikų racione – 60 proc. ekologiškų maisto produktų. Dalį jų tiekia kooperatinė žemės ūkio bendrovė iš Kauno, bulves ir morkas – mažeikiškis ūkininkas bei kiti reikalavimus atitinkantys tiekėjai. „Iš rajono ūkininkų gauname tik jautieną – mėsiniai galvijai užauginti Buivydų ūkyje. Ji labai kokybiška – patiekalai itin skanūs, – dėstė L. Petrauskienė. – Būtų gerai, kad mūsų rajono ūkininkai susijungtų ir nuolat tiektų kitą mums reikalingą produkciją.“
Priekulės lopšelio-darželio direktorė Vilija Rimkuvienė prisipažino, kad rasti tiekėjų buvo sudėtinga – ekologiškus produktus gauna iš vienos Kauno bendrovės, o bulvėmis, morkomis, kopūstais, burokėliais aprūpina mažeikiškis ūkininkas. Ir čia keliauja jautiena iš Buivydų ūkio. „Labai ieškojome daržovių, uogų, vaisių augintojų Klaipėdos rajone, bet niekas neturėjo sertifikato, kuris suteiktų teisę tiekti mums savo produkciją. Sutarėme su kauniečių kooperatine bendrove, kuri aprūpina reikalinga produkcija, – kalbėjo V. Rimkuvienė. – Girdėjau, kad rajono ūkininkai tariasi dėl trumposios maisto tiekimo grandinės, netgi teiravosi, kiek mūsų darželiui per mėnesį reikėtų žemės ūkio produktų. Mums labai svarbu, kad jie burtųsi.“
Pedagogių teigimu, dabar pasikeitė maisto kokybė, skonis – vaikai valgo noriau, lėkštės tuštesnės.


Nori pirkti iš vietinių
„Šviežių daržovių, vaisių, uogų tiesiai iš vietos ūkių kokybė skiriasi nuo parduodamų prekybos centruose. Pienui reikalingas pirminis apdirbimas, mėsą taip pat reikia tinkamai paruošti, – dėstė Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas. – O kokį maistą mes valgome? Trumpoji maisto grandinė – galimybė valgyti šviežias ūkininkų užaugintas daržoves, vaisius, uogas, kokybišką mėsą, perdirbtus grūdus, pieną ir jo produktus.“ Rajone įkūrus logistikos centrą su patalpomis atšaldymui ir kita įranga, būtų galimybė surinkti nedidelius kiekius produktų iš smulkiųjų ir vidutinių ūkių ir užtikrinti reikalingą kiekį bei nepertraukiamą tiekimą iš ūkių tiesiai vartotojams. Kita vertus, ūkininkai, įsijungę į šią grandinę, galėtų daugiau uždirbti, ypač tai aktualu smulkiesiems.
Jis akcentavo, jog nuo praėjusio rudens keturių rajono vaikų darželių valgiaraščiuose – maistas iš ekologiškų produktų. Tai viena iš jautriausių visuomenės grupių, į kurios sveikatą labai svarbu investuoti. Šių įstaigų vadovai norėtų pirkti vietos ūkininkų užaugintą produkciją.

Pasak V. Buivydo, trumpoji maisto tiekimo grandinė – sunkus kelias: parduodant tiesiogiai vartotojui daugiau atsakomybės – produktai turi būti kokybiški, saugūs.


Sunkus kelias
Pastaruoju metu ūkininkai renkasi į susirinkimus, vyksta diskusijos, svarstymai, tačiau dauguma abejoja – sudėtinga suburti bendraminčių komandą, dauguma atsargiai žvelgia į ateitį. Pasak V. Buivydo, trumpoji maisto tiekimo grandinė – sunkus kelias: parduodant tiesiogiai vartotojui daugiau atsakomybės – produktai turi būti kokybiški, saugūs. „Juos tiekiančiųjų ūkiai turi būti sertifikuojami, tikrinama, ar naudojama tik minimaliai trąšų, ar minimali cheminė apsauga, jeigu jie registruoti nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje (NKP), arba yra ekologiniai ūkiai. Taip pat ūkiai privalo turėti leidimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdyti prekybą savo užauginta, perdirbta produkcija. Be to, reikėtų įsipareigoti tiekti produkciją nenutrūkstamai“, – sakė pašnekovas. Visgi susidomėjusiųjų yra.
„Pirminiam pieno apdirbimui, mėsos paruošimui reikalingos patalpos, šaldytuvai ir kita įranga – štai kam reikalingas logistikos centras. Susivienijus būtų galima teikti paraišką paramai gauti – ūkininkai savo lėšomis vargiai norėtų prie to prisidėti, – kalbėjo V. Buivydas. – Bet aš neprarandu vilties, kad susivieniję plėtosime trumpąsias maisto tiekimo grandines. Tikimės sulaukti vietos ūkininkų, kurie norės ir bus pasiruošę tiekti savo užaugintas daržoves, vaisius, uogas, pieną ir kitą produkciją viešojo maitinimo sektoriui.“
Jo teigimu, Lenkijoje savivaldybės dalyvauja projektuose, įkuria logistikos centrus ir koncesijos būdu perduoda ūkininkų kooperatyvams, kad jais naudotųsi, puoselėtų. „Tikimės, kad ir mūsų rajono Savivaldybė galės dalyvauti ir prisidėti prie logistikos centro regionui Klaipėdos rajone steigimo“, – kalbėjo V. Buivydas.

Trumposios maisto tiekimo grandinės – nauda ir gamintojams, ir vartotojams, – įsitikinusi A. Latakienė.


Nauda gamintojams ir vartotojams
„Ne kartą buvome susitikę su rajono ūkininkais ir kalbėjomės apie maisto tiekimo grandinių plėtrą Klaipėdos rajone, apie ūkininkų bendradarbiavimo skatinimą ir galimybes steigti logistikos centrą, – dėstė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė. – Buvome pakviesti į Kretingą, į susitikimus su ūkininkais, Savivaldybės atstovais – jų tokie patys planai. Diskutavome dėl kooperatyvo kūrimo, logistikos centro steigimo. Ūkininkams kilo daug klausimų, į kuriuos buvo bandoma atsakyti.“
Pasak jos, kai kas iš rajono ūkininkų dalyvauja trumposiose maisto tiekimo grandinėse, tačiau jų turėtų atsirasti daugiau. „Vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės nori pirkti kokybišką vietinę produkciją. Dėl trumpųjų maisto tiekimo grandinių vartotojai gauna sveikesnį, vertingesnį maistą, kurį perkant nereikia papildomai mokėti tarpininkui. Trumposios maisto tiekimo grandinės – nauda ir gamintojams, ir vartotojams, – įsitikinusi A. Latakienė. – Tačiau ūkininkams reikia kooperuotis, nes neužtenka tik vieno sektoriaus ūkių bendradarbiavimo – pirkėjui reikia prekių krepšelio, kuriame būtų įvairių produktų. Susikooperavę ūkininkai galėtų būti alternatyva prekybos centrams.“
Reikia daug techninių klausimų – logistikos, produktų sandėliavimo išspręsti. Turi būti įdiegtas ūkininkams ir pirkėjams patogus atsiskaitymo mechanizmas – apie tai diskutuoja susirinkę ūkininkai, dalyvaujantys trumposiose maisto tiekimo grandinėse, dalijasi patirtimi. „Ir ateityje planuojame susitikimus ūkininkams, švietimo įstaigų atstovams, kviesime Vyriausybės, ministerijos atstovus, kurie pristatytų taisykles ir kitus teisės aktus, aktualius ūkininkams“, – sakė A. Latakienė.

KOMENTARAI
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Pet­rauskienė:
– Savivaldybė palaiko logistikos centro kūrimo regione idėją. Domėjomės kitų šalių – Lenkijos, Italijos, Čekijos patirtimi, daug diskutuota su Žemės ūkio ministerija, ūkininkais. Jiems ir toliau teikiama reikalinga informacija ir pagalba.
Reikia pasidžiaugti, kad net keturis rajono darželius Gargžduose ir Priekulėje jau pasiekia rajono ūkininkų užauginta jautiena, vaisiai, šviežios daržovės, pieno produktai, duonos gaminiai. Įsteigus logistikos centrą, šviežią produkciją būtų galima tiekti įvairesnę ir didesniais kiekiais į visas ugdymo įstaigas, ligonines. Išloštų visi: ūkininkams taptų paprasčiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir greičiau realizuoti savo produkciją, o vartotojus pačiu trumpiausiu keliu pasiektų vietos gamintojų produkcija. Be to, tai skatintų ūkininkų bendradarbiavimą.
Šiuo metu pretenduoti kurti logistikos centrą gali ne mažiau kaip du bendradarbiaujantys fiziniai ar privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei perdirbimu arba prekyba. Savivaldybė pagal galiojančias taisykles negali būti nei pareiškėja, nei partnerė. Prie ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių skatinimo kurti tokius logistikos centrus savo iniciatyva prisidedame kitais būdais. Suorganizuotas ne vienas susitikimas su rajono ūkininkais, bendravome su Kretingos rajono savivaldybe ir ūkininkais, aiškinomės, kokių klausimų jiems kyla, kokios informacijos ir konsultacijų reikia.


Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių