Vengiančiųjų išlaikyti vaikus ieškoma užsienyje

Pernai padaugėjo ikiteisminių tyrimų dėl vengimo išlaikyti savo vaikus, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtos tik kelios tokio pobūdžio baudžiamosios bylos. Savo priedermę pamynusiems tėvams Baudžiamasis kodeksas numato bausmę, be to, teismas įpareigoja atkurti su vaiku nutrūkusius socialinius ryšius.

Tačiau ikiteisminis tyrimas sudėtingas, jis užsitęsia, kai vengiantys išlaikyti savo atžalas tėvai apsigyvena užsienyje. Prokurorai, tyrėjai prašo tarptautinės teisinės pagalbos. Tyrimas trunka ne vienerius metus, o pinigų išlaikyti vaikui reikia kasdien.

Pamiršusiesiems savo priedermę – bausmė

Klaipėdos rajono apylinkės teisme pernai išnagrinėtos 5 baudžiamosios bylos dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas Peskojų kaimo gyventojas 32 metų Žydrūnas P., vengęs mokėti lėšas dukrai išlaikyti. Jos motinai, buvusiai sutuoktinei, vyriškis įsiskolino 28 tūkst. 345 Lt, o Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 6 tūkst. 931 Lt.

Teismo sprendimu jis kas mėnesį privalėjo mokėti po 400 litų dukrai išlaikyti, kol ši sulauks pilnametystės. Tačiau darbingas vyras kelerius metus nedirbo ir nesiregistravo Darbo biržoje. Jis nemokėjo nė vienos įmokos. Dukrą išlaikė mama. Tėvas savo atžalos net su gimtadieniu nepasveikindavo – jos nebuvo matęs apie 6 metus.

Buvusi sutuoktinė kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio kas mėnesį mergaitei buvo skiriama išmoka – 195 Lt. Išmokėjus beveik 7 tūkst. litų, šio fondo administracija paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teisme Žydrūnas P. prisipažino kaltas, aiškino suprantantis, jog privalo mokėti lėšas dukrai išlaikyti, tačiau nemokėjo. Netgi įsidarbinęs vienoje įmonėje ir gaudamas pajamas, nemokėjo teismo sprendimu priteistų lėšų.

Teismas, pripažinęs jį kaltą, paskyrė bausmę: 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose.

Rimvydas C. iš Katkų kaimo taip pat nemokėjo teismo įsakymu išieškoto išlaikymo savo dukrai. Per dešimtmetį vaiko mamai jis įsiskolino 8 tūkst. 449 Lt, o Vaikų išlaikymo fondui – 9 tūkst. 284 Lt. Teisme šis 42 metų vyriškis prisipažino vengęs išlaikyti dukrą iširus santuokai su jos motina. Teismas buvo priteisęs mokėti po 250 litų kas mėnesį iki pilnametystės. Juos išskaičiuodavo iš atlyginimo – tėvas neatsiminė, kada paskutinį kartą pats davęs pinigų dukrai išlaikyti.

Už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ir auklėti bei prižiūrėti nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir jį išlaikyti.

Gargždiškis Marius R., kuriam 24 metai, taip pat nuteistas už vengimą išlaikyti savo sūnų. Vaiko motinai jis įsiskolino 18 tūkst. 232 Lt, Vaikų išlaikymo fondui – 1 tūkst. Lt. Teisme sūnaus mama aiškino, kad tėvas tik gimus kūdikiui padėjo jį auginti, bet pinigų išlaikymui nedavė.

Marius R. nusikalto neatlikęs ankstesnės bausmės, todėl nuteistas 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo.

Prašo tarptautinės teisinės pagalbos

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės teigimu, pernai padaugėjo ikiteisminių tyrimų dėl vengimo išlaikyti vaiką: pradėta 14. „Tai nusikaltimas vaikui ir šeimai“, – akcentavo ji ir pridūrė, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įsiskolinimo dažniausiai prašo Vaikų išlaikymo fondas.

Prokurorė kalbėjo, kad apsunkintas ikiteisminis tyrimas tais atvejais, kai įtariamasis – tėvas gyvena užsienyje ir jo buvimo vieta nežinoma. „Artimieji nurodo, kad jis išvykęs iš Lietuvos ir nutraukęs ryšius su buvusia sugyventine (dažniausiai) bei savo vaiku. Užsienyje jis sukūręs šeimą, augina vaikus, o čia pamiršęs, – pasakojo M. Kiudytė. – Moterys kreipiasi į Vaikų išlaikymo fondą. Šis kas mėnesį skiria 195 litų išmoką, bet susidarius tam tikrai skolai, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.“

Pasak jos, tenka bendradarbiauti su užsienio valstybėmis: prokurorai, tyrėjai rašo tarptautinės teisinės pagalbos prašymus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus su įtariamaisiais, vengiančiais grįžti į Lietuvą iš Ispanijos, Vokietijos, Latvijos. „Daugiausia įtariamųjų gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau šioje valstybėje vengimas išlaikyti savo vaikus – ne kriminalinis nusikaltimas, o civilinės teisės dalykas, – teigė prokurorė. – Šie ikiteisminiai tyrimai trunka kelerius metus. Mano praktikoje dar nė vienas tokio pobūdžio tyrimas nebaigtas, o juk motinoms, auginančioms vaikus, išmokų reikia dabar.“

M. Kiudytė akcentavo, kad už vengimą išlaikyti vaiką Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę. Skiriama bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. „Dažniausiai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, įpareigojant įsidarbinti, – kalbėjo prokurorė. – Mamos sako, kad tėvas su vaiku nebendrauja, nutrūkę ryšiai. Betgi vaikų poreikis turėti tėvą didžiulis, todėl prašome teismą atkurti su vaiku socialinius ryšius, įpareigojant per bausmės laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata ir išlaikymu.“

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Ana Tamolienė:

  – Į mūsų skyrių dažniausiai kreipiasi motinos, jog tėvai nemoka savo vaikams priteisto išlaikymo. Kai kurios teigia, kad net nesikreipusios į teismą, žinodamos, jog tėvas nedirba arba dirba neoficialiai, nerodo savo pajamų arba kategoriškai pareiškia, kad vis tiek negaus, nors ir prisiteis išlaikymą. Tačiau mes raginame mamas, kad jį prisiteistų, nes tėvų pareiga išlaikyti savo atžalas. Jei prisiteisusios negauna, siūlome kreiptis į antstolių kontorą, kuri padeda per darbovietę iš tėvų išieškoti išlaikymą vaikams. Kitu atveju galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą Vilniuje.

  Pasitaiko, kad mama siekia tik valstybės paramos, tačiau nenori kreiptis į teismą. Betgi pirmiausia vaikus turi išlaikyti tėvai, o ne valstybė.

  Liūdna girdint tėvų ištuokos bylose ar pokalbiuose su vaikais, tapusiais pilnamečiais, bet dar moksleiviais ar studentais, kad tėvai nebenori jiems padėti, prisidėti prie išlaikymo ar išmokslinimo, nors dirba ir turi pajamų. Tokiu atveju vaikai labai išgyvena, jaučiasi nereikalingi.