Algirdo Boso kūrybos aura apglėbia Gargždus

Algirdo Boso paroda „Medaliai, skulptūra, piešiniai“ atskleidžia įvairiapusį menininko talentą: nuo proginių monetų, medalių iki įspūdingų skulptūrų bei paminklų.

 

Gargždų krašto muziejuje atidaryta gargždiškio skulptoriaus Algirdo Boso paroda „Medaliai, skulptūra, piešiniai“, kuri atskleidžia įvairiapusį menininko talentą: nuo proginių monetų, medalių iki įspūdingų skulptūrų bei paminklų. Gargždiškiai jau džiaugiasi bažnyčią papuošusia šv. arkangelo Mykolo skulptūra. Miesto centre turėtų atsirasti ir Gargždų futbolui skirta skulptūra „Banga“, kurios autorius taip pat Algirdas Bosas.

A. Boso bičiulis, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras palangiškis V. Jarmolenko prisiminė, jog skulptoriaus šeimai teko gyventi net... neveikiančioje bažnyčioje: „Turbūt tada Algirdą apgaubė angelo sparnai ir jis pradėjo sėkmingai darbuotis.“Medalius kuria 30 metų

„Medaliai – tai vienintelis žanras, kai autorius dirba iš idėjos: sugalvoja, padaro ir pats nusiperka. Tas pats ir su proginėmis monetomis. Tačiau kaip nepadaryti medalio Jonui Jablonskiui, Dariui ir Girėnui, kitoms iškilioms Lietuvos asmenybėms, mūsų šviesuoliams. Iš paskutiniųjų stengiuosi“, – ir juokais, ir rimtai kalbėjo skulptorius apie savo aistrą kurti medalius, monetas, proginius ženklus, planketes, kuriais įamžinama Lietuvos istorija ir kultūra. A. Bosas medalius kuria jau 30 metų – nuo to atmintino jaunų skulptorių tarptautinio suvažiavimo 1976 metais Jūrmaloje.

Iš Kėdainių kilęs A. Bosas 1973 metais baigė keramikos ir skulptūros studijas Vilniaus dailės institute ir ieškojo savo kelio. „Buvau „žalias“, ką tik iškeptas skulptorius. Patekęs tarp medalius kuriančių kolegų, susižavėjau jų darbu. Jūrmaloje iš molio ir nulipdžiau pirmąjį savo medalį, skirtą poetui Vytautui Mačerniui“, – prisiminė A. Bosas.

Daug darbų „palovyje“

Vėliau skulptorių kurti medalius paskatino draugai menininkai, panorę jo darbų parodą surengti Kaune. „Turėjau tuomet tik apie 30 medalių, o iš tiek parodos nepadarysi. Tad gavęs tokį paskatinimą dėl parodos sėdau jų kurti  poetams, rašytojams, žymiems kultūros veikėjams. Anksčiau ar vėliau būčiau pratrūkęs su ta medalių kūryba. Nes kurti medalius skulptoriui yra atgaiva po didelių paminklų. Tai mažoji plastika, kurią autorius turi padaryti pats nuo pradžios iki galo. Medalis kuriamas toks, kad tilptų delne. Tikiuosi ateityje padaryti daugiau mažosios plastikos darbų, bet kol kas eina dideli užsakymai, nėra laiko“, – parodoje kalbėjo skulptorius A. Bosas.

Medalį menininkas suvokia tradiciškai: apvalus, averse visuomet komponuojamas asociatyvus asmenybės įvaizdis, reverse – su herojaus gyvenimu ir veikla susijęs motyvas. Skulptorius nuolat dalyvauja proginių medalių, Lietuvos banko lietuviškų kolekcinių monetų ir naujų paminklų konkursuose.

Parodos atidaryme A. Bosas prisiminė, kad kuriant medalius yra pasitaikę ir linksmų nutikimų. Kartą menininkas vos nesumaišė dviejų kultūros veikėjų su tomis pačiomis pavardėmis atvaizdų, o viename medalyje klaidos neišvengė – šiek tiek iškraipė žinomo kalbininko vardą.

„Buvau ne juokais išsigandęs, bet viskas baigėsi gerai – medalis šiuo metu saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Juk ir doleris, atspaustas su klaida, visada bus vertingesnis negu įprastas“, – juokavo skulptorius. Jis pasidžiaugė gražiai pateikta savo darbų ekspozicija muziejuje ir prisipažino turįs dar apie 80 mažosios plastikos darbų po savo „palove“.

„Kai muziejus turės stiklinį priestatą ir didesnes parodų erdves, mielai ištrauksiu savo darbus „iš palovės“ ir parodysiu gargždiškiams“, – žadėjo menininkas.

Iš Panevėžio – „basas“

Humoro jausmo nestokojantis, jaunatviškas, energingas skulptorius bei jo bičiuliai parodoje atskleidė ir linksmų istorijų iš menininko biografijos. Savo kūrybinę karjerą pradėjęs Panevėžyje, A. Bosas ten ilgai neužsibuvo, nes miesto valdžia nesuteikė jokių sąlygų jaunam talentingam menininkui – jis neturėjo nei dirbtuvės, nei savo pastogės. „Pagaliau surado man patalpas dirbti… morge. Būčiau dirbęs, bet pastatas buvo be langų ir durų. Menininkų susiėjime – dailės dienose – pasidalijau mintimis, kad tam, kad bitės neštų medų, reikia avilio, t. y. dirbtuvių, o kad jų čia nėra, važiuosiu į Klaipėdą… Viena menininkė juokais ištarė: skulptorius Bosas išėjo iš Panevėžio „basas“, – prisiminė dabar jau Gargžduose gyvenantis menininkas.

Motyvas – angelo sparnai

A. Boso bičiulis, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras palangiškis Vladimiras Jarmolenko prisiminė, jog skulptoriaus šeimai teko gyventi net… neveikiančioje bažnyčioje. „Turbūt tada Algirdą apgaubė angelo sparnai ir jis pradėjo sėkmingai darbuotis. Neatsitiktinai jo darbų dažnas motyvas – sparnai. Kiek Algirdą atsimenu, jis visą laiką dirba. Visą laiką tarp dulkių, gipso, molio, granito. Tad nereikia stebėtis, kad kur bevažiuotum, visur žmonės žino, kas yra skulptorius Algirdas Bosas ir kokias grožybes jis kuria. Ką tik jis užbaigė paminklą Durbės mūšiui, kuris bus pastatytas Telšiuose. Manau, atsiras ir dar vienas puikus paminklas Lietuvoje, kai Algirdas laimės konkursą Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio minėjimo konkursuose“, – kūrybinės sėkmės skulptoriui linkėjo jo draugas V. Jarmolenko.

Signatarui pritarė ir klaipėdietis profesorius Stasys Vaitekūnas, vienas pirmųjų Klaipėdos universiteto rektorių. Jis pastebėjo, kad skulptorius A. Bosas savo darbais – skulptūromis, medaliais – jau seniai yra pastatęs ne vieną paminklą Lietuvos garbei, nes juose atsispindi istorijos, kultūros, politikos vingiai. S. Vaitiekūnas pasidžiaugė, kad ir jam skulptorius sukūrė planketę, taip pat rektoriaus regalijas su aštriais dygliais, nes ta kėdė rektoriaus nesanti saldi. A. Bosas universitetui įvairių sukakčių proga taip pat kūrė medalius – vienas iš jų – su virš universiteto sklandančiu angelu…

Už universiteto miestelyje pastatytą skulptūrą „Ilgesio paukštė“, skirtą JAV išeivijos verslininko, universiteto jaunimo mecenato Drąsučio Kazimiero Gudelio atminimui, A. Bosas pelnė Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimą, o už įspūdingą paminklą Radviloms Kėdainiuose buvo apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Gargždų krašto muziejuje parodą atidariusį Algirdą Bosą šiltai pasveikino rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, klebonas kanauninkas, Gargždų garbės pilietis Jonas Paulauskas, „Bangos“ redaktorė Vilija Butkuvienė, muziejaus direktorė Sigita Bučnytė, į parodą susirinkę skulptoriaus gerbėjai ir bičiuliai.

A. Boso darbų paroda bus eksponuojama iki birželio 16 dienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių