Dvi mūzos – dailė ir muzika – susitiko tapytojo Lino Jankaus atminimo dieną

Susitikimo organizatorė Edita Barauskienė ir smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekeris.

Į susitikimą Priekulėje suvažiavo dailininko buvę bičiuliai, artimieji, jo talento gerbėjai, meno kolekcininkai, leidėjai ar šiaip neabejingi Klaipėdos krašto kultūrai ir jos istorijai žmonės. Atvykę ne tik iš uostamiesčio, aplinkinių kultūros centrų ir miestelių, bet ir iš toliau – Vilniaus, Kauno, Palangos. Pristatydama šio susitikimo sumanymą, jo iniciatorė, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė, rašytoja Edita Barauskienė priminė, jog pamario kraštą garsinančio Lino Jankaus darbų parodos buvo surengtos Vilniuje, Klaipėdoje, Šilutėje, Plungėje, dar kitur, bet Priekulėje pirmą kartą tik dabar, praėjus lygiai penkeriems metams po jo mirties.

– Todėl norime jį prisiminti iškilmingai, – akcentavo Edita.

Šia proga ji vėl pakvietė į Priekulę pernai čia katalikų bažnyčioje koncertavusį smuikininką virtuozą Martyną Švėgždą von Bekerį. Šiuo metu jis gyvena Hamburge ir yra atvykęs dalyvauti Kintų muzikos festivalyje. Šįkart po Kultūros centro skliautais vėl skambėjo dieviška J. S. Bacho muzika, o antroje koncerto dalyje maestro atliko jaunos kompozitorės M. Sokaitės ir savo paties sukurtas nuostabias variacijas smuikui solo.

E. Barauskienė priminė, kad lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ vykdo projektą „Karūna pirmajam Lietuvos karaliui Mindaugui“. Į šį projektą įtraukti šiam kraštui itin nusipelnę žmonės.

Dailininko Lino Jankaus sūnus Martinas pristato tėvo darbų parodą.– Linas – mūsų pamario metraštininkas, čia jo mylinčia ranka ir širdimi nutapyta pamario žemė, mūsų krašto žmonių port­retai, – sakė ji. – Nebeliko jų, tų lietuvininkų, pasikeitė ir peizažai, bet visa tai, kuo žavus ir didingas šis kraštas, išlieka jo šiaurietiško impresionizmo paveiksluose. Juose vyrauja tamsūs atšiaurios gamtos tonai – kaip ir visas mūsų gyvenimas… Tik buvusi Pjaulų mokykla, tapusi jo tėvų ir jo paties kūrybos namais, tapyta kuo šviesiausiomis spalvomis, o Drevernos prieplauka buvo jo gyvenimo ir kūrybos leitmotyvas. Linas buvo aistringas buriuotojas, plaukęs su jūrine jachta „Dailė“. Jūroje pajutęs laisvę, jis atsiplėšdavo nuo visų žemės rūpesčių.

Linas Jankus yra nutapęs daugiau kaip tūkstantį paveikslų, kurių dalis per privačius kolekcininkus pasklido po pasaulį.

Toliau Edita akcentavo, jog Linas buvo ne tik kūrėjas, bet turėjo pedagogo talentą. Jis – vienas iš Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros iniciatorių. Be to, Pjauliuose kurį laiką buvo sukūręs savotišką meno mokyklą, į kurią atvykdavo polinkį dailei turėję moksleiviai. Čia jie įgijo pasitikėjimą savo įgūdžiais, buvo skatinami suvokti tikrą meno pojūtį. Dabar ne vienas jų tapo profesionaliais dailininkais, kai kurie išgarsėjo savo veikla ir už Lietuvos ribų. Žavus pamario kraštovaizdis traukė ne tik menininkus, bet ir kitus laisvai mąstančius žmones, kuriuos domino krašto praeitis, po žiaurių perversmų išlikęs kultūros paveldas.

Parodoje buvo eksponuojami paveikslai iš dabar Pjauliuose esančios kolekcijos. Joje Lino nutapyti pamario žmonių portretai, rūstoki šių vietovių kraštovaizdžio peizažai. Apie įspūdžius, kurie kyla žvelgiant į juos, vėliau svečiai diskutavo su iš Vilniaus atvykusiu tapytoju peizažistu Martinu Jankumi, Lino ir jo pirmosios žmonos, garsios dailininkės Rūtos Katiliūtės, sūnumi.

Knygotyrininkas akademikas prof. Domas Kaunas pasidžiaugė dviem mūzomis, lydėjusiomis taip sumanyto susitikimo nuotaikas. Jis prisiminė, jog su Linu abu lankė tą pačią Priekulės vidurinę mokyklą, juos mokė tie patys giliai atsidavę savo profesijai mokytojai, diegę ne tik žinias, bet ir meilę šiai žemei, skatinę kūrybai ir profesiniams ieškojimams. Su dailininku Linu ir kitais bendraminčiais jiedu yra aplankę daugelį Mažosios Lietuvos kultūrai svarbių vietovių, rinko istorinius reliktus, fotografavo tai, kas autentiško šiame krašte dar buvo išlikę. Profesoriaus atmintyje ypač įsimintinas susitikimas Dėgliuose su lietuvininkų šviesuoliu Martynu Kavoliumi. Lino tapytas šio žmogaus port­retas atspindi lietuvininkų krašto tapatybę. D. Kaunas ir ne tik jis žavėjosi Lino Jankaus aistra buriavimui, prisiminė nuostabius pasiplaukiojimus mariose.

Profesorius taip pat mielai prisiminė susitikimus su kraštiečiais, prieš daugelį metų rengtus Gargžduose kultūros žmonių, kraštotyrininkų iniciatyva. Tarp tokių susitikimų dalyvių buvo ir iš šio krašto kilę dailininkai Ieva Labutytė, Linas Jankus. Tapytojo darbai daug metų yra puošę ir mūsų rajono centro įstaigų interjerus.

Daug gražių bendravimo akimirkų su dailininku Linu išliko ir skulptoriaus gargždiškio Algirdo Boso atmintyje.

Susitikimui baigiantis smuikininkas M. Švėgžda von Bekeris, Lietuvos kultūros atašė, pakvietė atviram pokalbiui šiame globaliame pasaulyje apie lietuviškąjį indentitetą, mūsų tautos kultūros plėtrą, jos menininkų veiklą už šalies ribų.

Aldona VAREIKIENĖ

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių