Feisbukinė jausmų nejautra
Ankstyvais rytais, kai Gargždų centrine gatve važiuoju į redakciją, pasigėriu auksine šviesa, nutvieskusia tamsųjį gruodį. Tviska Klaipėdos gatvės alėjoje augančios eglės, o vešlios ir puošnios natūralios kalėdinės žaliaskarės viršūnės žvaigždė kasryt šventiškai parodo man kelią.
Tame šviesos kelyje nors trumpam išsisklaido bet kokios niūrios mintys, tuomet su dėkingumu pagalvoju apie tuos žmones, kurie sugalvojo papuošti natūralias alėjos eglutes. Jaukumo mieste tikrai daugiau.
Kiekvienais metais vis labiau nustebina mūsų Mažosios Lietuvos architektūrinio paveldo perlas – Priekulė. Dauguma bent jau centrinės miesto dalies įstaigų, organizacijų, parduotuvių, kavinių originaliai pasipuošusių skleidžia Klaipėdos krašto dvasią. Bendruomeninį sutelktumą šventėms rodo apie 300 eglučių, žaliuojančių visame centre – toks buvo kūrybinis sumanymas, kuriam neabejingi tiek patys priekuliškiai, tiek rėmėjai. Jie dovanojo eglutes vazonuose, taip pat ir nukirstas, kai retino savo miškus ar sodybos augmeniją. Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė „Bangai“ sakė, kad miesto viešosiose erdvėse auga apie 200 eglučių. Tai štai – iš viso šventinėje Priekulėje akį džiugina apie 500 eglučių. Argi ne Lietuvos rekordas? Pretekstas pasidžiaugti ir pasididžiuoti. Priekulės seniūnija jau bene dešimtmetį išsiskiria dar viena neeiline tradicija: Ievos Simonaitytės skvere Kalėdoms puošia natūraliai augančią eglę. Tai vėlgi išskirtinumas – tai aukščiausia natūraliai auganti kalėdinė eglė Lietuvoje. Jos, dar tik laukusios įžiebimo šventės, vaizdo įrašą paviešinome laikraščio feisbuko paskyroje. Buvo labai gražių komentarų, tačiau nustebino ir pikti pasisakymai: vieniems eglė buvo per liekna, kitiems užkliuvo, kad per mažai papuošta, treti peikė patį vaizdo įrašą. Tokia paplavų pylimo reakcija verčia susimąstyti, kas gi dedasi feisbuko žybsėjimo paveiktų žmonių galvose. Eglės natūralumas, kuriuo didžiuojasi miestas, taip pat nepagražintas jokiais blizgučiais vaizdo įrašas kelia nepasitenkinimą, pyktį? Toks jau tas feisbukinis skonis pagal „Temu“ elektroninės parduotuvės suformuotą stilių: jei neblizga, tai ir negražu? Deja, man tai yra nesuvokiamas fenomenas – juk kičas toks beviltiškas, bet vis tiek nemažai daliai žmonių patinka?
Socialinių tinklų magija tokia galinga, kad jiems neatsispiriama net nelaimės akivaizdoje. Antradienio vakare automagistralėje ties Gobergiškės kaimu – kraupus eismo įvykis. Moterį, tamsoje bandžiusią pereiti itin judrų greitkelį, pervažiavo trys mašinos. Siaubinga žmogaus ir jos artimųjų tragedija nesujaudino feisbuko vaizdų medžiotojų. Žinoma, dauguma pro šalį važiavusių žmonių kraupo nuo pamatyto vaizdo, tačiau daliai jų tai nė kiek nesutrukdė dalintis įvykio vietos nuotraukomis ir vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose.
Juk šis minėtas tragiškas įvykis nėra koks nors vienkartinis feisbukinio lygmens pavyzdys. Nejautrumas jau tampa tarsi privalumu, gebėjimu nereaguoti į kito skausmą, siekti tikslo nepaisant aplinkybių. Galime palyginti: esant reikalui, gydytojai taiko fizinę nejautrą tam, kad galėtų atlikti reikiamas procedūras. Mes gi komfortabiliai prisitaikome jausmų nejautrą – gebėjimą nejausti, užsimerkti, gyventi sterilų gyvenimą. Ir dar vaikus to mokome kaip gero dalyko – kiek tėvų neleidžia savo vaikams objektyviose situacijose liūdėti, verkti, kentėti, gedėti – vaiko liūdesį priima kaip asmeninį įžeidimą, jog jie blogi tėvai – mat negali sukurti savo vaikui 100 procentinės laimės visam laikui…
Protestų sostinėje aistrose, kovose dėl Lietuvos ateinančių metų biudžeto pinigų tikriausiai pasimetė prasminga žinia: Australija tapo pirmąja pasaulio šalimi trečiadienį uždraudusia paaugliams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais. Šio sprendimo tikslas – atpratinti vaikus nuo priklausomybę keliančio naršymo tokiose platformose, kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“. Pasak vyriausybės, reikia imtis precedento neturinčių priemonių, kad būtų galima apsaugoti vaikus nuo „grobuoniškų algoritmų“, užpildančių telefonų ekranus patyčiomis, seksu ir smurtu. „Socialiniai tinklai pernelyg dažnai visai nėra socialūs“, – prieš draudimo įsigaliojimą pareiškė Australijos ministras pirmininkas.
Tuo tarpu mūsuose viskas vyksta atvirkščiai: į socialines medijas aktyviai grūdamos švietimo įstaigos, valstybinės institucijos ir kt. Feisbuko sraute jų gerosios naujienos lieka užribyje. Bet mus gi taip veikia feisbuko sklaidos magija. Bandau įsivaizduoti, kokio dydžio būtų protestas Vilniuje, jei sprendimą uždrausti socialinius tinklus paaugliams kada nors priimtų Lietuvos vyriausybė…
