Festivalio verpetuose: menininkų paieškos ir pozityvumo galia
Visą spalį vykę festivalio renginiai žavėjo ne tik muzikos garsais, bet ir paveikslų spalvomis, fotografijos kalba, šokio judesiu. Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė ir jos pavaduotoja, festivalio sumanytoja, meno vadovė Asta Vaičiulienė žiūrovams, klausytojams po metų žada naujų pažinčių su meno pasauliu. Tarptautinį menų festivalį „Ruduo Gargžduose 2019“ uždarė instrumentinės muzikos grupė „Subtilu-Z“. Šis ketvertukas – Laurynas Vaitkus, Povilas Velikis, Dmitrijus Michailovas, Vytautas Švažas – teigia, kad muzika nėra tik garsas, o instrumentai nėra tik priemonė energijai išreikšti, o muzikinės energijos niekada nebūna per daug.
Gargžduose mėnesį vykęs tarptautinis menų festivalis „Ruduo Gargžduose“, suteikęs galimybę pajusti ir muzikos, ir šokio žavesį, užliejęs paveikslų spalvomis, privertęs susimąstyti žvelgiant į fotografijas, baigėsi. Gargždų kultūros centro direktorės pavaduotoja, festivalio sumanytoja Asta Vaičiulienė žada nenuvilti festivalio žiūrovų ir kitąmet. Ji atskleidžia tai, ko atėję į koncertus, parodas, spektaklius mes nematome, kaip vizijos virsta realybe.
Siekia įvairovės
– Priminkite festivalio „Ruduo Gargžduose“ ištakas.
– Organizuoti festivalį idėja kilo 2016 metais. Patirtis Kultūros centre, aplankyti festivaliai, koncertai kituose miestuose, nuolatinis domėjimasis muzikos ir apskritai meno pasaulio naujienomis paskatino saviraišką – organizuoti tarptautinį menų festivalį. Kirbėjo mintis, kad Gargžduose trūksta muzikos renginių žanrų įvairovės. Festivaliui „Ruduo Gargžduose“ – tik treji metai, bet įdirbis jau jaučiasi. Vos tik pasibaigus paskutiniam vienų metų festivalio renginiui, sulaukiu skambučių, žinučių dėl kitų metų festivalio iš atlikėjų, kūrėjų, kurie pasakoja, kad girdėjo apie mūsų festivalį, jo meninį lygį ir norėtų ateityje jame dalyvauti. Taigi, festivalis įsibėgėjo. Smagu, kad Kultūros centre turime ypatingai kokybišką koncertinį fortepijoną Petrof Mistral 284, kuriuo taip pat didelis malonumas groti profesionalams. 2017 metais juo grojo ir žiūrovus žavėjo žymus brazilų fortepijono virtuozas Alex Correa. Atvykstantys muzikantai maloniai nustemba išgirdę apie mūsų fortepijoną.
– Kokius tikslus kėlėte sau, imdamasi iniciatyvos rengti tarptautinį menų festivalį?
– Pagrindinis tikslas – žanrų įvairovė, kadangi šioje nišoje daug ko dar trūksta. Žinoma, labai svarbu yra profesionalumas. Tai ne komerciniai renginiai, į kuriuos plūsta žiūrovai, mokėdami nemažas sumas už bilietus. Pagal finansines galimybes žiūrovams siekiame parodyti kuo įdomesnius, profesionalesnius atlikėjus-kūrėjus, kurie pristato savo idėjas, savo sukurtus projektus, šoka savo sukurtuose spektakliuose, groja savo kūrinius. Šiemet „Subtilu-z“ uždarymo metu antrą kartą sugrojo keletą kūrinių, sukurtų puikaus kompozitoriaus, multiinstrumentalisto Remigijaus Rančio, taip pat koncertavusio su savo grupe festivalyje. Jau turime mūsų bendrai su atlikėjais sukurtų projektų specialiai tik mūsų festivaliui, kurie puikiai gyvuoja ir toliau. Pasidžiaugiu, kai matau tų grupių programų pavadinimus kitų šalies renginių afišose.
Įkvepia tikėjimas
– Bendraujate ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio menininkais. Koks tai procesas?
– Didelis noras ir siekis, kiek leidžia finansai, o tai labai jautri tema, pristatyti užsienio šalių kultūras ir atlikėjus. Tai labai sudėtinga, nes honorarai, atvykimo kaštai yra gana dideli. Teko šiemet bendrauti su ypač įdomios ispanų muzikos grupės, kuri atlieka flamenko muziką, nariais. Sužinojau, kad vien tik jų grupės honoraras yra nuo 1500 iki 2000 eurų, o kur dar bilietai visiems grupės nariams, apgyvendinimas, kitos išlaidos. Tad vien norų ir gerų sumanymų neužtenka.
Jau yra užmegztas bendradarbiavimas su įvairiais užsienio menininkais, kūrėjais, užsienio ambasadomis. Tai festivalio virtuvė, kuri įtraukia lyg verpetas. Kuo labiau domiesi, bendrauji, tuo įdomiau.
– Kokie Jūsų atradimai ir galbūt nusivylimai?
– Atradimai – kad Gargžduose intelektualių, suprantančių ir įvairesnio žanro renginių pasiilgusių žiūrovų yra, jie labiausiai ir motyvuoja. Taip pat atradimas – kad atsiranda nerealaus pozityvumo, profesionalumo, palaikymo ir noro padėti spinduliuojančių asmenybių, kurie sako – kai tavo akys dega, norisi tau padėti. Ačiū jiems. Tai labai įkvepia. Labai svarbus kolektyvinis tikėjimas tuo, ką darai.
Nusivylimai – finansai. Bet tai nėra didelė problema. Reikia laiko ir dar didesnio įdirbio. Treji metai festivaliui – tai tik ieškojimų ir atradimų metai. Reikia eiti toliau, nes idėjų tikrai yra. Atsiranda ir vis naujų rėmėjų, tuo pačiu ir įdomesnių, įvairesnių renginių. Šių metų naujovė – Gargždų muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų bendras projektas, kuris sulaukė puikaus vertinimo.
Kitąmet bus kitoks
– Gal norite suintriguoti žiūrovus, klausytojus, ko galėtų tikėtis kitą rudenį?
– Kartais pirmas kitų metų festivalio renginys suplanuojamas praėjus vos mėnesiui ar dviem po ką tik pasibaigusio festivalio. Tačiau visko būna. Per metus, kaip buvo šiemet, vienas iš jau suplanuoto koncerto ryškiausia žvaigždė – grupės būgnininkas – gauna pasiūlymą su ženkliai didesniu honoraru, ir, likus porai mėnesių iki programos sudėliojimo, viskas staiga pasikeičia. Tada pasikeičia ir viso festivalio koncepcija. Šiemet visiškai keitėsi du renginiai. Dėl nenumatytų aplinkybių netikėtai kitiems muzikos žanrams pasitraukus iš festivalio, šių metų „Ruduo Gargžduose“ džiazavo. Tai tikrai nebuvo numatyta iš anksto, bet, manau, profesionalumo prasme labai pavyko. Tegul sprendžia žiūrovai. Kitų metų festivalis tikrai bus kitoks. Bus ir kitokios muzikos, ir teatro, ir šokio, ir dar kitokio žanro įdomių pasirodymų. Intriga yra. Išlaikykime paslaptį.
– Minėjote, kad sumanymus riboja finansai. Kokią sumą festivaliui skiria rajono Savivaldybė, kad bilietas į koncertą kainuotų tik simboliškai, o kai kurie koncertai būtų nemokami?
– Savivaldybė visiems Kultūros centro festivaliams per metus skiria 5 800 eurų. Šiemet surengti net 7 profesionalūs koncertai. Be nuolatinių festivalio draugų, turėjome dar du naujus didesnius rėmėjus, kurie mumis patikėjo ir palaikė festivalio idėjas. Sulaukėme dar daugiau geranoriškų rėmėjų, kurių prekybos mastas nėra didelis, tačiau jie labai dosnūs ir draugiški.
Kalbėjosi Laima ŠVEISTRYTĖ
A. VALAIČIO nuotr.
