Gardžiuokimės su… gastronominio paveldo žinovu
Pasak gastronominio paveldo tyrinėtojo, prof. Rimvydo Laužiko, pagal senovines tradicijas per Velykas būdavo valgomi kiaulienos, avienos patiekalai, ši šventė išsiskirdavo prašmatnių kepinių gausa, be to, ant stalo puikuodavosi iš sviesto nulipdytas avinėlis.
Ant šventinio stalo išskirtiniai buvo ir pieno gaminiai, kurie išliko populiarūs iki šių dienų. „Katalikų ar liuteronų namuose ant Velykų stalo puikuodavosi sviestinis avinėlis, sūriai, grietinė. Ortodoksai gamindavo „paschą“. Tačiau XIX a. pabaigoje „paschą“ jau randame ant velykinių stalų ir katalikiškuose (pavyzdžiui, Kretingos Tiškevičių) dvaruose. O tarpukario Lietuvoje „pascha“ (arba kaip jie tada vadindavo – „paska“) jau buvo plačiai paplitusi ir tarp miestiečių“, – su gastronominiu paveldu supažindina prof. R. Laužikas.
Prof. Rimvydas Laužikas siūlo Velykoms pasigaminti „paschą“ pagal tarpukario Lietuvos receptą.
„Pascha“ smetoniškai
Patiekalui reikės 1 kg varškės; 100 gramų sviesto; 3/4 stiklinės cukraus; 50 gramų migdolų; 4 kiaušinių trynių; 1 stiklinės grietinės; 1 vanilės lazdelės; 30 g juodųjų razinų.
Gaminimas. Šviežią, bet sausą, neperšildytą varškę pertrinkite per sietelį. Į varškę dėkite sviestą, kiaušinio trynius, grietinę, susmulkintą vanilę arba vanilinį cukrų ir maišykite iki purios masės.Tuomet sudėkite grietinę, cukrų ir razinas. Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi ir sudėkite masę, o jos viršų taip pat uždenkite. Ant masės uždėkite pjaustymo ar kitą lentelę ir paslėkite masę. Už kelią valandų „paschą“ išverskite ir apibarstykite razinomis. Galima papuošti ir apelsinų skiltelėmis.
