Gargždiškio meniška siela – kryždirbystėje ir fotografijoje
Šią savaitę 80-ąjį gimtadienį minėjęs ir į savo prabėgusius dešimtmečius žvilgtelėjęs gargždiškis Jokimas Gilvonauskas apgailestavo dėl vieno: netapęs žymiu žmogumi. O tai reiškia, kad svajojęs apie inžinerijos mokslus, tačiau gyvenimui vingiuojant sunkiais karo, pokario laikais, negalėjęs siekti išsimokslinimo. Tačiau savamokslis gargždiškis žymus kryždirbystėje, fotografijoje, kuriose atsiskleidė meniška, jautri siela ir meilė gimtinei.
Kryžiaus ženklo prasmė
J. Gilvonauskas prisipažino, kad ryškiausias įvykis jo gyvenime – Lietuvos atgimimas. Tuomet savamokslis stalius ir pats atgimė. Jis ėmėsi kryždirbystės. Šis pomėgis tebelydi iki šiol. Gargždiškis pasakojo, kad 1990 m. gimtajame Gerduvėnų kaime įvyko pirmasis gyventojų susitikimas. Ta proga padovanojęs susitikimo kryžių. Atgavęs tėvų žemę Gerduvėnuose, irgi pastatė kryžių. J. Gilvonausko išdrožtų kryžių yra keliose gerduvėniškių sodybose. Tačiau pirmąjį savo darbą gimtinei – koplytėlę vietoj sudegusios senosios sumeistravęs 1968 m.
Gargždiškiui teko drožti kryžius ir kitų kaimų bendruomenėms, sodybų šeimininkams. Pasak meistro, juos stato įvairiomis progomis. „Antai vienas gyventojas kryžių pasistatė kaip palankaus įsikūrimo simbolį. Kiti prašo išdrožti jų asmeninio jubiliejaus proga. Kryžius taip pat įamžino jaudinančią vienos gargždiškių šeimos istoriją“, – pasakojo J. Gilvonauskas, sūnaus Arūno jubiliejinio gimtadienio proga irgi išdrožęs kryžių.
Kryždirbys kalbėjo, kad jo išdrožti kryžiai puošia ne tik sodybas Klaipėdos rajone, bet ir Gargždų, Jokūbavo bažnyčių šventorius. Šiaulių rajone, Kryžių kalne, – 10 didelių ir mažų šio meistro kryžių. Tarp jų – skirti Šaulių sąjungai, Lietuvos kariuomenei. Rainių miškelyje kryžiai įamžino dviejų šaulių vadų žūties vietą.
J. Gilvonauskas per savo gyvenimą išdrožė daugiau nei 50 kryžių bei sumeistravo koplytstulpių. Jie panašūs, tačiau skirtingi. Kryžiai puošti liaudiškais ornamentais – augalų motyvais. Savo darbus autorius įamžinęs fotografijose, daugumos – ir šventinimo akimirkas.
Meistrą pristatė anūkas
Prieš 12 metų J. Gilvonausko anūkas Tomas Kundrotas, „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivis, respublikiniam kryždirbystės konkursui pateikė darbą „Mano senelis – jautrios ir meniškos sielos žmogus“. Jis trumpai aprašė J. Gilvonausko kūrybos kelią, iliustravo fotografijomis. T. Kundrotas pateikė šiltą senelio charakteristiką: „Labai jautrios ir meniškos sielos žmogus, mylintis Lietuvą, gamtą ir žmones.“ Apibūdino ir meistro kūrinius: „Kryžiai puošti augalų motyvais. Dominuojanti gėlė – tulpė. Simboliška: kol nedrožė kryžių, augino vaikus – dukrą Raimondą ir sūnų Arūną, prie namų puoselėjo tulpes. Tai viena iš mėgstamiausių senelio gėlių.“
Lietuvos liaudies kultūros centro tautodailės poskyrio vyriausioji specialistė dr. Alė Počiulpaitė T. Kundroto darbą, skirtą seneliui, įvertino labai gerai.
Beje, „Vaivorykštės“ kiemelyje beveik prieš 5 metus buvo pašventintas J. Gilvonausko sumeistrautas koplytstulpis. Jame kabantis Gargždų parapijos klebono kanauninko Jono Paulausko dovanotas varpelis kiekvieną rugsėjį simboliškai pakviečia moksleivius į klases, o vasarą į gyvenimą palydi abiturientus. Čia dirba kryždirbio duktė mokytoja Raimonda Kundrotienė.
Fotografija – nuo jaunystės
Dar vienas širdžiai mielas užsiėmimas J. Gilvonauską lydi nuo jaunystės. „Fotografija susidomėjau tarnaudamas kariuomenėje. Grįžęs nusipirkau fotoaparatą ir pradėjau fotografuoti“, – pasakojo Gargžduose žinomas fotografas mėgėjas. Jis įamžino ne tik daugelio žmonių gyvenimo įvykius, bet ir bažnytines šventes, Šaulių sąjungos narių susitikimų akimirkas. J. Gilvonauskas stengėsi fotografijose užfiksuoti įspūdingiausius savo krašto vaizdus, žmonių nuotaikas. „Man patinka fotografuoti gamtą įvairiais metų laikais“, – prisipažino fotografas. Jį įkvepia ir spalvingas ruduo, ir šarmota žiema. Fotografijose – didinga Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
Pomėgiu fotografuoti užkrėtęs ir savo sūnų Arūną. „Septintokui nupirkau fotoaparatą „Fedas“, kuris tuo metu buvo laikomas geru“, – prisiminė J. Gilvonauskas.
Ir sūnus savo gyvenimą susiejo su fotografija. Beje, užaugęs brandaus jubiliejaus proga tėvui padovanojo šiuolaikišką fotoaparatą, kuriuo jis sustabdo nepakartojamas gyvenimo akimirkas.
„Jis gražus, bet greitai prabėgo“, – ištarė 80-ojo gimtadienio sulaukęs J. Gilvonauskas. Guvus, energingas gargždiškis linkėjo sau padaryti dar daug kryžių.
