Grafinis romanas – naujovė skaitytojams

Ką tik pasibaigusios Vilniaus knygų mugės tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Apsilankiusiuosius ji stebino ne tik perpildytomis knygų lentynomis, gausybe autorių – saviškių ir svečių, bet ir meno parodomis, iliustracijų stendais, naujo formato forumais, literatūrinėmis dvikovomis ir dar daug kitokių sumanymų, kaip turiningiau atskleisti leidinių privalumus, jų aktualumą, vaizdinį patrauklumą, taip pat ir trūkumus.

Dvidešimt pirmajame amžiuje knygos įgauna naują vizualinės informacijos formą: grafiniai vaizdai papildo tai, ko nepavyksta išsakyti žodžiais, taip pat plinta nauji skaitymo ir istorijų pasakojimų įpročiai. Populiarus darosi grafinis romanas. Tokių pasirodė ir šioje mugėje – užsienio autorių vertimus pateikė didžiosios mūsų leidyklos. Pavyzdžiui, amerikiečių autoriaus, dailininko ir komiksų populiarintojo Art Spiegelmano romane „Maus“ jaudinančiai atpasakota istorija apie holokaustą. Panašiai išleista lietuvių autorių Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knyga „Sibiro haiku“. Vakaruose tokios formos leidiniai, komiksai dabar labai populiarūs. Pas mus kol kas naujiena.
Grafiniame romane įsiterpia piešiniai, iliustracijos, vaizdai, atsiveriantys iš knygos kūrėjo pasakojimų popierine forma ir juos papildantys naujomis interpretacijomis. Vaizdai greičiau pastebimi, lengviau įsimenami. Vizualioji forma skirta pajausti knygos esmę daugiausia tiems skaitytojams, kurie iš prigimties labiau linkę suvokti ir įsisąmoninti vaizdinę medžiagą. Taigi, nebūtinai vaikams.
Pastaruoju metu tokia knygų leidybos forma susižavėjo ir tarptautinio pripažinimo sulaukusi bestselerių autorė, lietuvių kilmės amerikiečių rašytoja Rūta Šepetys, kurios istoriniai romanai išleisti daugiau kaip šešiasdešimtyje šalių. Šių metų Vilniaus knygų mugėje vėl dėmesio susilaukė jos romanas „Tarp pilkų debesų“. Autorės manymu, romano vizualinė interpretacija lietuvių tremties istoriją daro suprantamesnę to nepatyrusiems ir galbūt iš viso tokio reiškinio negalintiems įsivaizduoti užsienio skaitytojams, ypač paaugliams, kuriems jis ir buvo skirtas įprastos knygos forma. Čia daugiau vaizdų, todėl, autorės įsitikinimu, naujoji knyga galėtų padėti ir pedagogams dalijantis istorijos žiniomis su moksleiviais ar studentais, kurie apskritai nenori knygų skaityti.
Filmo „Tarp pilkų debesų“ ir tuo pačiu pavadinimu ką tik išleistos knygos grafinio meno kūrėjai įtraukė keletą scenų, kurių originaliame romane, o tuo labiau jo prototipų gyvenime, visai nebuvo. Rūtos Šepetys romano herojei Linai tik menas padeda išgyventi, ištverti Sibiro kančias, leidžia bendrauti su kitais, o grafiniame variante tai išreiškiama muzika, šokiu, poezija. Skaitytojo atmintyje šie jausmai išlieka giliau nei atviri tekstai. Autorės paaiškinimams neprieštarauja vaikystėje nublokšta prie Laptevų jūros tremtinė Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė bei kiti dar likę lapteviečių bendrijos nariai, dalyvavę diskusijoje apie istorinės patirties ir gyvenimo apmąstymų bei liudijimų sklaidą ir svarbą šiandieninei mūsų jaunajai kartai.
Rūta Šepetys savo kūryboje mėgsta įdomiai atgaivinti, skleisti jaunimui istorinius faktus ir laikmečio aplinkybes. Neseniai išleistas jos romanas „Kuždesių fontanas“, kuriame atkuriami generolo Franko diktatūros metai Ispanijoje, o pačiame naujausiame romane „Turiu tave išduoti“ pasakojama apie rumunų tautą, tirono nugramzdintą į neviltį, bet neprarandančią tikėjimo žmogaus dvasios didybe.
Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta ir daugiau naujų leidinių, tyrinėjančių įvairius Lietuvos istorijos etapus: valstybės kūrimąsi prieškariu, tremtį, soviet­metį, tautinių mažumų gyvenimą mūsų šalyje. Mugės lankytojus domino diskusijos, kuriose konstatuota, jog tai, ko nepasakoma žodžiais, galima išreikšti emocijomis ir vaizdais.

Aldona VAREIKIENĖ