I. Simonaitytės vardo premija – už mokslinį pokario Klaipėdos krašto metraštį
Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės (1897–1978) literatūriniuose kūriniuose skiepyta meilė savo unikaliai gimtinei turi akivaizdžių pasekėjų. Sausio 23-iąją minint vanagiškės rašytojos gimtadienį jau dvidešimt ketvirtą kartą įteikta Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės vardo premija. Šįkart – Klaipėdos universiteto mokslininkėms Sigitai Kraniauskienei, Silvai Pocytei, Ruth Leiserowitz ir Irenai Šutinienei, kurių monografija „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ yra šio išskirtinio regiono pokario laikotarpio mokslinis metraštis.
Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės vardo premijos komisijos pirmininkas, Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis ir Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė iškilmingame vakare „Tau – Didžioji Ieva – 123“ paskelbdami premijos laureates akcentavo, kad keturių mokslininkų monografija šimtu procentu atitinka premijos nuostatas. Pasiūlymą Klaipėdos universiteto mokslininkių triūsą nominuoti Ievos Simonaitytės vardo premija pateikė Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“.
Garbingo minėtos premijos įvertinimo nusipelno asmuo ar kolektyvas už įdomius ir reikšmingus darbus, garsinant rašytojos vardą, kūrybą, gyvenimą, taip pat jos gimtąjį kraštą literatūros, dailės, muzikos, sporto ir kitose srityse. Pirmenybė teikiama Agluonėnų ir kitiems Vakarų regiono autoriams. Premiją finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.
Beje, sausio 23-iosios vakarą Klaipėdoje 34-oji Ievos Simonaitytės literatūrinė premija už knygą „Praeities dulkės – mirties šešėliai“ bei viso gyvenimo nuopelnus įteikta rašytojui, Lietuvos rašytojų sąjungos nariui, skulptoriui Juozui Šikšneliui
Išgyveno sveikinimų gausą
Agluonėnų kultūros namuose Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės vardo premija teikiama jau 24-ą kartą, tačiau pirmąkart – už kolektyvinį mokslo darbą, atskleidžiantį Klaipėdos krašto istorijos radikalų virsmą per penkiolika pokario metų. Mokslininkių S. Kraniauskienės, S. Pocytės, R. Leiserowitz, I. Šutinienės monografijos įvertinimu visų pirma nuoširdžiai pasididžiavo ir autores pasveikino Klaipėdos universiteto rektorius, prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Šių metų keturios premijos laureatės Agluonėnų kultūros namų scenoje patyrė sveikinimų gausos išbandymą. Gėlių puokščių apsuptyje knygos autorės išgyveno savąją žvaigždžių valandą, kai kūrybinės ir mokslinės sėkmės joms linkėjo Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balnionienė, Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas Macijauskas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šunokas, Seimo narės Rasos Petrauskienės padėjėjas Ignas Kasparas, buvę premijos laureatai, kolegos bei kiti renginio svečiai.
Šventėje „Tau – Didžioji Ieva – 123“ rašytojos gimtinės Vanagų kaimo dvasią atspindinčią inscenizaciją, įgarsintą šišioniškės kalbą mokančios, taip pat I. Simonaitytės vardo premijos laureatės Virginos Asnauskienės balsu, atliko Priekulės kultūros centro E. Vicherto teatro ir Agluonėnų kultūros namų grupė, koncertavo klaipėdiečių grupė „Voiceless“.
Monografija – atminties budinimui
Ievos Simonaitytės vardo premijos laureate antrąkart tapusi agluonėniškė, dr. S. Pocytė dėkodama už monografijos „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ įvertinimą atkreipė dėmesį, jog šio mokslinio tyrimo autorės pačios atstovauja ir senbuvių, ir naujakurių, ir emigravusiųjų iš Klaipėdos krašto gyventojų sluoksniams. S. Pocytės giminės šaknys šiame unikaliame krašte – labai tvirtos, siekiančios net kelis šimtus metų. Jos kolegė prof. dr. R. Leiserowitz šiemet įvertinta dar vienu apdovanojimu– Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija. Mažosios Lietuvos tema R. Leiserowitz moksliniuose darbuose atsirado neatsitiktinai. Klaipėdos kraštas gyvas istorikės šeimos atmintyje, ypač tėvo, kuris gimė ir augo netoli Šilutės, pasakojimų dėka. Ji – pastoriaus dukra, augusi Rytų Vokietijoje, nuo pat vaikystės girdėjo pokalbius apie Mažąją Lietuvą, apie ten gyvenusius didlietuvius ir mažlietuvius, apie daugiasluoksnį pasienio ruožą, kuriame susipynė skirtumai ir įvairovė, kuriame buvo suvokiamas kito kitoniškumas. Todėl jos mokslinių studijų temos apima ir šių dienų Vakarų Lietuvos regioną. Ievos Simonaitytės vardo premijos laureatės dr. S. Kraniauskienė, I. Šutinienė atkreipė dėmesį, kad svarbiausia tai, jog monografija yra skirta ne tik moksliniams tyrinėjimams. Jų nuomone, knyga pirmiausia skirta skaitytojams, žmonėms, norintiems giliau suvokti Klaipėdos kraštą ištikusius dramatiškus procesus, apie kuriuos dar ir dabar kalbama nepakankamai, o sovietmečiu išvis buvo nutylima ir stengiamasi išbraukti iš atminties.
- Klaipėdos universiteto leidykloje 2019 m. rudenį išleista monografija „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ – kolektyvinis keturių Klaipėdos universiteto mokslininkių Sigitos Kraniauskienės, Silvos Pocytės, Rut Leiserovič (Ruth Leiserowitz) ir Irenos Šutinienės tyrimo darbas. Šio krašto nerasime dabartiniame Lietuvos administraciniame žemėlapyje, tačiau tai istorinė, kultūrinė teritorija, egzistuojanti daugelio sąmonėje kaip itin savitas Lietuvos regionas, paženklintas politinių, demografinių, socialinių virsmų, kurie po Antrojo pasaulinio karo suformavo visiškai kitokią visuomenę, nei buvo iki tol. Klaipėdos miesto ir krašto visuomenės istorija po Antrojo pasaulinio karo – tai paralelinių visuomenių/atminčių/identitetų istorija. Naujoji visuomenė čia kūrėsi ant senojo gyvenimo griuvėsių, juos panaudodama naujiems savosios egzistencijos statiniams tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Pokariu čia apsigyvenusios bendruomenės, skirtingos savo etnine kilme, religija, istoriniu likimu bei socialine galia kūrė savąsias gyvenimo istorijas ir tapatybes. Tuomet pradėjo plėtotis naujasis Klaipėdos krašto identitetas, paremtas savais skirtingais istoriniais pasakojimais, patirtimi, bendruomenių ribomis bei mentaline topografija. Pasakojimas apie naujos visuomenės kūrimąsi Klaipėdos krašte pagrįstas ne tik rašytinių istorinių šaltinių analize, bet ir ikonografine medžiaga bei įvykių amžininkų pasakojimais – asmenų patyrimais ir šeimų istorijomis. Jose atsiskleidžia pokario Klaipėdos krašto paveikslas, kupinas dramatiškų netekčių ar kasdienio džiaugsmo detalių, siužetų apie sugyvenimą ir atskirtį. 97 informantai – krašto vietiniai senbuviai, lietuviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių, kitakalbiai atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų – yra šios knygos bendraautoriai.
- Monografiją „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ galima rasti rajono Savivaldybės J. Lankučio viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose.
Vilija BUTKUVIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.