Iškilusis Mykolas Vaitkus sugrįžta į Gargždus
Gargždų parke trečiadienį visuomenei buvo pristatyta iškiliam gargždiškiui, visuomenės veikėjui, rašytojui, kunigui Mykolui Vaitkui skirta skulptūrinė kompozicija. Ją planuojama pastatyti iki spalio mėnesio. Skulptūrą sukūrė kaunietis skulptorius Lukas Šiupšinskas. Jis akcentavo, kad būtų laimingas, jei gargždiškiai pamėgtų skulptūros vietą, kuri bus romantiškame Gargždų parke ant Minijos kranto. Veiklus kultūros, spaudos darbuotojas, kunigas Mykolas Vaitkus (1883–1973) savo eilėraščiuose kukliai įvertino savo gyvenimo kelią: „Nejaudinai minių, neaugai į žvaigždes“.
Taip jau likimas lėmė, kad ne gimtoji Gargždų, o svetima Amerikos žemė priglaudė jo kūną amžinam poilsiui. Providenso kapinaitėse atšiaurių vėjų gaubiamas stovi kuklus kryžiaus formos laukų akmuo su įrašu: „Nušvitusi dulkė“. Ši spalvingai kūrybinga asmenybė Lietuvoje buvo nepelnytai primiršta, tačiau atkūrus Nepriklausomybę atkurtas ir M. Vaitkaus indėlis Lietuvoje puoselėjant kultūrines, dvasines vertybes.
Simboliška, kad M. Vaitkus į gimtąjį miestą sugrįžta minint Gargždų 770-ąjį jubiliejų.
Prasmingi ženklai asmenybei
Lietuvos Seimas, minint Mykolo Vaitkaus 140-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines, 2023-iuosius paskelbė šios iškilios asmenybės atminimo metais. Klaipėdos rajono savivaldybė, įprasmindama garsaus kraštiečio nuopelnus, dar 2018 m. jam suteikė Gargždų miesto garbės piliečio vardą. Ruošiantis minėti jubiliejinius metus Savivaldybė sudarė keturias darbo grupes, kurios teikė idėjas, kaip Klaipėdos rajone plačiau pristatyti M. Vaitkaus prasmingą kūrybinį ir dvasinį palikimą. Trečiadienį Gargždų parke visuomenei pristatant M. Vaitkui skirtą skulptūros kompoziciją mero pavaduotoja Violeta Riaukienė pasidžiaugė, kad jau ne tik suplanuota įvairių priemonių, bet jos jau ir sėkmingai įgyvendinamos. Viena iš jų – knygos apie M. Vaitkų leidyba. Ji bus sudaryta iš dviejų dalių: vienoje atskleidžiama M. Vaitkaus asmenybė, o kitoje – jo kūryba. Ši užduotis patikėta J. Lankučio viešajai bibliotekai, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Maironio muziejumi, profesoriumi Eugenijumi Žmuida, telkiančiu medžiagą, rašančiu įvadą knygai. Gargždų krašto muziejus kuria kilnojamąją parodą, kurioje bus pristatomas šviesuolio gyvenimas, pasaulėžiūra ir kūryba. Paroda keliaus po mokyklas, įstaigas, o kartu su ja – ir edukacinės priemonės. Gargždų kultūros centras jau pagamino 5 stendus su kūrėjo citatomis ir tekstais, kuriuos visus metus bus galima pamatyti įvairiose Gargždų erdvėse ar įstaigose. Spalio 27 d., kai Gargždų parke bus atidaryta skulptūra M. Vaitkui, vyks ir konferencija, skirta šiai iškiliai asmenybei.
Veiklumo pėdsakai
M. Vaitkus gimė 1883 m. spalio 27 d. Gargžduose, tėvų namas stovėjo dabartinėje Jono Basanavičiaus gatvėje. Jo tėvas buvo miestelyje ir apylinkėje žinomas siuvėjas. Mykolas buvo aštuntas vaikas Vaitkų šeimoje – tėvų mylimas pagrandukas. Esą vieną kartą tėvas šeimos akivaizdoje paklausė: ar nori būti kunigas? Tas klausimas giliai įstrigęs Mykolo širdin, nes kas gi tada nenorėjo būti kunigu? Namuose išmokęs skaityti lietuviškai ir lenkiškai Mykolas mokslus pradėjo Gargždų pradžios mokykloje, vėliau mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos gimnazijoje, 1903–1906 m. Kauno kunigų seminarijoje, 1906–1908 m. Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1908–1909 m. Innsbrucko universiteto teologijos fakultete, kur patobulino vokiečių kalbą, įsigilino į filologiją ir filosofiją. Įveikęs abejones dėl pasirinkto dvasininko kelio M. Vaitkus kunigavo Telšiuose, Kaune. Anksti atsiskleidęs kūrybos talentas padėjo Mykolui formuotis kaip išskirtinei asmenybei. Įkvėptas meilės savo gimtinei Gargždams jis debiutavo eilėraščiu „Minija“, išspausdintu 1906 m. A. Jakšto redaguojamame „Nedėldienio skaityme“.
Lietuvoje ir išeivijoje jis parašė ir išleido daugiau nei trisdešimt knygų: poezijos, poemų, dramų, apysakų. M. Vaitkui buvo patikėti atsakingi darbai Šv. Kazimiero draugijos knygų leidyklos centre. Per jo, kaip redaktoriaus, rankas „perėjo“ daugiau nei trys tūkstančiai knygų rankraščių. M. Vaitkus dirbo pedagoginį darbą: dėstė tikybą Kauno meno mokykloje, o Kauno kunigų seminarijoje skaitė paskaitas apie visuotinę literatūrą, mokė lietuvių, vokiečių, rusų kalbų, dėstė estetikos kursą. 1938 m. buvo pakeltas Kauno Metropolijos kapitulos garbės kanauninku. M. Vaitkus tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje aktyviai dalyvavo kultūrinėje, visuomeninėje veikloje. Buvo „Saulės“ draugijos narys, Šv. Kazimiero draugijos garbės narys, Ateitininkų Katalikų mokslo akademijos, Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys, Lietuvių šaulių sąjungos tremtyje narys, Šaulių žvaigždės ordino kavalierius, tarptautinės Amerikos akademijos amžinasis narys (už nuopelnus lietuvių tautai jis buvo šios akademijos apdovanotas žvaigžde ir kryžiumi), taip pat Politinių ir socialinių Mokslų akademijos narys. Jis buvo išrinktas Maltos ordino riteriu.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
