Įtampos gniaužtuose
Įtampos termometras Lietuvoje kyla kasdien. Nacionalinės žiniasklaidos priemonės skelbia, kad niekada dar nėra taip buvę: šios Vyriausybės ministrai krenta kaip rudens lapai. Per vieną mėnesį krito net du.
„Pasiklydusiojo“ ne tame lauke kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus atsistatydinimo istoriją be jokių abejonių galima pavadinti skandalingąja. O štai krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pasitraukimą iš pareigų – mįslingąja istorija. Kiek prirašyta pastarosiomis dienomis apie įvykius Krašto apsaugos ministerijoje – jau tikrai į jaučio odą nesurašysi. Vieni D. Šakalienę heroizuoja: štai žymus menininkas – visuomenininkas savo feisbuko paskyroje jausmingai atsiprašo buvusios ministrės – esą laiku nesuvokęs, kokia ji patriotė. Kiti „rašytojai“ tą pačią ministrę demonizuoja: esą kremlinė, bebrų partijos atstovė – ko iš jos norėti. Dar kiti jai nepaliauja dėkoti už esą išgelbėtą gynybos biudžetą, esą būtent ji atskleidė veidmainingas Vyriausybės užmačias gynybos daliai neskirti net 5 proc. bendrojo vidaus produkto, o ką jau kalbėti apie daugiau. Uoliausieji ministrės veiklos blusinėtojai nustatė, kad esą ji išnaudojo savo adjutantą: vertė padavinėti lūpdažius, lyginti drabužius. Dar kita versija yra, kad dvi sesutės ant kalnelio nesuėjo: esą ir premjerė I. Ruginienė, ir D. Šakalienė per daug ambicingos, pasipūtusios, kad ranka rankon dirbtų. Yra prielaidų, kad abi socialdemokratės, šioje pastarųjų dienų konfliktinėje situacijoje kažką svarbaus yra nutylėjusios, galbūt net iš anksčiau abi galando peilius už nugaros viena kitai.
Ar mes nepaliaujamai šniokščiančioje informacijos upėje galime realiai susigaudyti, kur yra ta tiesa? Tikriausiai tik patys lipdydami iš gabaliukų galime susidaryti savo nuomonę. Ir tik nuomonę, o ne realų vaizdą. Deja, ir šiuo atveju mūsų mintys nebus optimistinės, dar kartą šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje pamintas mūsų pasitikėjimas aukščiausio rango politikais. Parlamentarai šiuo metu grumiasi dėl ateinančių metų valstybės biudžeto. 2026 m. valstybės biudžetas bus net 16,8 proc. didesnis nei 2025 m. Biudžeto deficitas sieks 2,7 proc., o valstybės skolos lygis pakils iki 45,3 proc. Labiausiai finansavimas iš visų sričių augs gynybai – beveik 2 kartus daugiau nei 2025 m. Gynybai valstybės biudžete numatoma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.
Nepaisant to, kad valstybės skola kitais metais bus didesnė net 5 proc., yra optimizuojančių žinių apie pensijas, algas, išmokas. Kitų metų biudžete numatytas ir pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 90 eurų – nuo 720 eurų iki 810 eurų. Minimalus mėnesinis atlyginimas popieriuje 2026 m. padidės 110 eurų (69 eurai „į rankas“) ir sieks 1 153 eurus popieriuje (dabar 1 038 eurai).
Palankios žinios laukiantiems „gandrų“: vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų siekti 1 036 eurus (šiemet ji siekia 770 eurus). Vaiko pinigai didės 7 eurais iki 129 eurų.
Įprasta, kad valdantieji optimistiškai pasisako apie valstybės biudžeto projektą. „Galbūt norėtume šiek tiek greitesnio ekonomikos augimo, bet, matant tai, kas aplink mus vyksta, prognozės yra neblogos ir jeigu jos išsipildys, manau, kad bus labai gerai“, – pristatydamas biudžetą Seimo nariams sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Visgi finansų ministras atkreipė dėmesį į skolos valdymui skiriamas lėšas: „Kitais metais skolos valdymo išlaidos didėja beveik 200 mln., išties didelė suma. Maždaug tiek yra skiriama mokytojų ir pareigūnų algų didinimui.“
Ir, žinoma, tradicija išlaikoma, kai būsimą valstybės biudžetą kritikuoja opozicija. Žiniasklaidai išplatintame pranešime Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastebi, kad „socialdemokratų pateiktas biudžetas viešojo sektoriaus darbuotojus lepina mažiau negu praėjusią kadenciją teikti dešiniųjų biudžetai, kuriuose atlyginimų augimas kai kurioms grupėms buvo nustatytas 2–3 kartais didesnis nei šis. Opozicija tvirtina, kad pavasarį pakelti mokesčiai neturėjo didesnio efekto. „Paradoksalu, kad šiandien profesinių sąjungų nuomonę retransliuoja liberalai, o ne socialdemokratai. Kartu akivaizdu, kad, valdantiesiems neišlaikius proporcijų, biudžeto juodraštį dar teks rimtai taisyti“, – prognozuoja V. Čmilytė-Nielsen. Šie pasvarstymai liudija, kad aštrialiežuvių varžybos iki tol, kol gruodžio mėnesį bus patvirtintas valstybės biudžetas, tik stiprės.
Šiomis dienomis paskelbta žinia turėtų sudominti beatodairiškai garbinančius dirbtinio intelekto galimybes. Europos transliuotojų sąjungos paskelbtas tarptautinis tyrimas rodo, kad dirbtinio intelekto (DI) asistentai, kurie milijonams žmonių kasdien atstoja pagrindinius informacijos šaltinius, įprastai klaidingai interpretuoja naujienų turinį, nepriklausomai nuo testuojamos platformos, vartojamos kalbos ar teritorijos. Tyrimas atskleidė aiškiai, kad DI asistentai iškraipo naujienų turinį – net 45 proc. atsakymų yra netikslūs. Ar šie duomenys gali paskatinti kritiškai mąstyti tuos, kurie pasikliauja viskuo, kas veržlių technologijų lengvai po nosimi pakišama? Klausimas tik retorinis.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
