Kas suras naują vietą gargždiškio skulptoriaus Algirdo Boso pano?
„Nei pats valgo, nei kitam duoda“, – ši liaudies patarlė labiausiai tiktų apibūdinti esamai situacijai Klaipėdos dramos teatre, kurio garaže kelis dešimtmečius saugomas, o gal nuo visuomenės slepiamas niekada net neeksponuotas skulptoriaus Algirdo Boso pano, sukurtas Klaipėdos dramos teatro fasadui papuošti. Skulptūrinė kompozicija buvo kuriama Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius į Nepriklausomybę.
Kūrinys dulka garaže
Ši istorija ne kartą buvo viešinama ir spaudoje. O jos pradžia – praėjusio šimtmečio devintasis dešimtmetis. Apie tai buvo rašyta Klaipėdos miesto dienraščiuose, deja, pano detektyvas vis dar neišspręstas. Visuomenė negali pasidžiaugti meno kūriniu, kuris nei Klaipėdos dramos teatrui, nei Klaipėdos miestui, nei Kultūros ministerijai šiuo metu nereikalingas. Autentiškas skulptoriaus A. Boso pano yra paliktas korozijai, dulka tamsiausiame Klaipėdos dramos teatro garažo kampe. Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus sukurta ir pagaminta milžiniška pastato puošmena – bronzos ir granito pano tebeguli kažkur garažuose. Tačiau ją sukūręs skulptorius vis dar nepraranda vilties. Galbūt kas nors susidomės Klaipėdoje deramai neįvertintu meno kūriniu, ir atsiras jam nauja vieta?
Tiesa, kai kurios pano detalės buvo eksponuotos Klaipėdos parodų rūmuose neseniai surengtoje A. Boso retrospektyvinėje parodoje „Plaukikas“.
Nemažai „maklių“ pridaryta
„Šio meno kūrinio likimas yra sudėtingas. Per 30 metų Klaipėdos dramos teatre nemažai „maklių“ pridaryta. Šiandien mes turime tą pano ir nežinome, kur jį dėti, kaip neegzistuojantį daiktą įteisinti. Pasikeitė ne viena teatro vadovų karta, kai kurie ankstesni teatro vadovai jau iškeliavo anapilin, tad to laikotarpio apskaitos dokumentų net nebėra. Kadangi jis įsigytas už grynuosius, kūrinio iki šiol nėra teatro buhalterinėje apskaitoje. Daiktas realybėje yra, nors formaliai jis yra neegzistuojantis“, – esamą situaciją komentavo Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Jočys. Kaip pasakoja vyresnieji teatro darbuotojai, rengiant Klaipėdos dramos teatro pirmosios rekonstrukcijos projektą dar 1987 m. buvo sumanyta naująjį priestatą, kuriame įkurta teatro kasa, rūbinė ir kavinės, papuošti meniniu kūriniu. Didelę pliką sieną po stogu tarp įėjimo į kasą ir patį teatrą ketinta papuošti bareljefu-pano. Darbas skirtas uždengti 100 kvadratinių metrų sieną, tad ir kūrinys – grandiozinis, jo bronzinės detalės užima 53 kvadratinius metrus. Kitos kūrinio detalės – šlifuoto granito plokštės. Projektas buvo suderintas su ano meto Lietuvos kultūros ministerijos atstovais. Iš pradžių siūlyta bareljefą-pano kaldinti iš marmuro, bet vėliau nuspręsta gaminti iš bronzos su šlifuoto granito plokštėmis. Skulptorius pavaizdavo kūrėjo bendravimą su mūzomis, todėl kūrinys pavadintas „Dialogu“. 1988 m. A. Bosas pagamino natūralaus dydžio kūrinio modelį, o 1990-aisiais bronzinės kūrinio detalės buvo nulietos Kauno „Centrolito“ gamykloje ir atgabentos į Klaipėdą. Tačiau tuo metu lėšų kūrinio montavimo darbams pritrūko. Šis pano ilgai laukė, kol pasibaigs teatro renovacija, o jų buvo net ne viena. Tuometinis šalies prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas apie 1993 metus žadėjo skirti lėšų iš valstybės biudžeto. Kalbama, kad tuometinė Vyriausybė skyrė paramą teatrui, tačiau pinigai buvo panaudoti vario skardomis dengti ar remontuoti anuomet kiaurą teatro stogą.
Sunumeruotos rėmėjų dėka
A. Bosas prisimena, kad trūko lėšų net kūriniui apžiūrėti. Anot menininko, 2014 metais mecenatas Rimantas Cibauskas suteikė paramą, ir buvo pasamdyti rangovai, kurie iškėlė metalo gabalus, jie buvo suskaičiuoti ir sunumeruoti. Praėjus beveik ketvirčiui amžiaus, 24 metams, buvo atlikta kūrinio apžiūra. Dalyvaujant skulptoriui A. Bosui, Klaipėdos dramos teatro vadovo pavaduotojai Virginijai Trečiokaitei, VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ atstovams, pasitelkus keliamąją techniką ir darbininkus, kiekviena bronzinė detalė iš saugojimo duobės Jurginų gatvėje buvo keliama po vieną, pažymima numeriu ir nufotografuojama. Konstatuota, jog trūksta 2 detalių iš 33. Po dabartinės teatro renovacijos, likus vos mėnesiui iki teatro atidarymo, viskas vėl nuščiuvo, stojo visiška tyla. Teatras buvo antrą kartą atidarytas be pano, kuris buvo sukurtas būtent jam. Įdomu, ar iki šiol atidžiai saugomas šis meno kūrinys, gal su metais dingsta vis daugiau detalių, kiek jų išlikę iki šių dienų?..
Klaipėdos dramos teatro vadovas T. Jočys teigia, kad šis meno kūrinys tik užima vietą ir yra saugomas tik iš pagarbos menininkui. Direktorius tikina, kad atkurti pradingusias dvi detales ir pakabinti šį pano kainuotų apie 80 000 Eur. Neaišku, ar sunkias metalines konstrukcijas atlaikytų Klaipėdos dramos teatro fasado sienos. „Neketinu šio pano du kartus iš skulptoriaus pirkti, jo pakabinimui pinigų nėra, parašykite prašymą ir gaukite Kultūros ministerijos leidimą, ir tas metalo konstrukcijas aš jums atiduosiu. Pinigų pakabinimui neturiu“, – straipsnio autorei sakė T. Jočys. Matyt, šis meno kūrinys dūlės garaže ilgai, gal net dar kelis dešimtmečius kaip niekam nereikalingas šlamštas.
Didelio spektaklio sąmata
Klaipėdos dramos teatro Darbo tarybos pirmininkas, aktorius Rimantas Pelakauskas tikino, kad 80 tūkst. eurų, kurių reikia šio pano pakabinimui, yra didelio, gero spektaklio sąmata. Jo nuomone, reikėtų šį pano iš naujo įvertinti ir meniniu požiūriu. „Kultūra yra nepakankamai finansuojama. Klaipėdos dramos teatrui per metus numatoma apie 1,9 milijonų eurų siekiantis biudžetas, skiriamas iš ministerijos, o tuo pat metu Vilniaus, Kauno nacionaliniai teatrai gauna net septynis kartus daugiau. Jei ir turėtumėme tuos pinigus, vis vien gerai galvotumėme, ar kabinti pano, ar gautas lėšas investuoti į profesinę veiklą, užsienio žvaigždžių į Klaipėdą atsivežimą. Teatras ir dabar vargiai išgyvena be rėmėjų. Spektakliui šimtas tūkstančių eurų yra visiškas niekas. Scenos mene kainuoja ir kostiumai, kainuoja scenografų paslaugos, garsas“, – dalijosi savo pastebėjimais apie Klaipėdos dramos teatre dūlančią meno vertybę, kuri scenos meistrams tikrai nėra prioritetas, R. Pelakauskas.
Niekas nesikreipė dėl perėmimo
Susisiekus su Kultūros ministerija ir paprašius kultūros ministro komentaro, deja, gautas tik ministerijos specialistų gana lakoniškus atsakymus. Pasak Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus, šie meno darbai nebuvo papildomai vertinti šiandienos kontekste. Nei teatras, nei Kultūros ministerija nėra gavę pasiūlymų iš visuomenės įsigyti kūrinius. Teatras yra susisiekęs su kūrinio autoriumi, jis yra pateikęs darbų sąmatą. Teatras nedisponuoja tokio dydžio lėšomis, kurios galėtų būti skirtos pano pakabinimui. Minimas kūrinys šiuo metu priklauso Klaipėdos dramos teatrui. Teatras kūrinį saugo, tačiau nėra suplanuotų lėšų, kurios reikalingos šį A. Boso pano sumontuoti ant teatro fasado. Be to, tam reikėtų išties ženklios pinigų sumos. „Kultūros ministerija ir Klaipėdos dramos teatras svarstytų galimybę perduoti kūrinį kitoms įstaigoms, jeigu jų kreipimaisi būtų gauti, tačiau kol kas niekas nėra kreipęsis dėl šio kūrinio perėmimo“, – kol kultūros ministras tyli lyg prisisėmęs vandens į burną visuomenei atsakymus pateikia Kultūros ministerijos ryšių su visuomene specialistai.
Įvertinus Klaipėdos dramos teatro ir Kultūros ministerijos atstovų atsakymus, susidaro įspūdis, kad gargždiškio menininko darbas ir toliau dūlės garaže. Profesionalaus skulptoriaus dešimtmečio kūrinys – lyg niekam nereikalingas metalo luitas paliktas sudilti garaže. O visgi gal atsirastų jam nauja vieta?..
Dana LUKAUSKIENĖ
