• 18 rugpjūčio, 2022
|

Klaipėdos rajono pedagogai domėjosi švietimo ypatumais Šveicarijoje

Birželio 27–liepos 3 dienomis Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir mokytojai, savivaldybės administracijos specialistai, kuruojantys švietimą, dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo programoje „Savivaldus mokymasis Šveicarijos švietimo įstaigose“. Jie lankėsi šalyje, kurioje žmonės turi pereiti kalnus, kad pasiektų savo tikslą. Kalnų grožis ir didybė – ne tik kerintis vaizdas akims, bet ir priminimas žmogui apie sunkumus bei iššūkius jo kelyje. Norėdamas pasiekti viršukalnę – nesvarbu, kalno ar karjeros meistriškumo, turi įveikti kliūtis, išbandymus, patikrinimus, kiek esi lojalus ir patikimas, tvirtas ir atkaklus.


Šveicarijos švietimo sistemos „margumui“ įtakos turi 26 istoriškai susiformavę kantonai ir didelę gyventojų dalį sudarančios kultūrinės, etninės, religinės ir kalbinės mažumos. Šveicarijoje švietimas yra decentralizuotas ir švietimo klausimai yra atskirų kantonų švietimo įstatymuose ir mokymo planuose.
Viešnagės Šveicarijos sostinėje metu rajono švietimo atstovams teko užsukti į Berno ugdymo centrą – NMS BERN, kuris siūlo 4 išsilavinimo kryptis: mokymąsi liaudies mokykloje, specializuotoje vidurinėje mokykloje, gimnazijoje ir mokytojų rengimą. NMS Bern ugdymo centras pasižymi kaip valstybinį švietimą papildanti institucija, įsipareigojusi laikytis aukštų etikos ir pedagogikos principų, teikianti plačią išsilavinimo pasiūlą.
Birželio pabaiga ir liepos pradžia Šveicarijoje – panaši kaip ir pas mus. Šveicarijoje – mokslo metų pabaiga: vyksta daug integruotų, projektinių veiklų mokiniams netradicinėse erdvėse. Todėl visur, kur keliavome, sutikome mokinius kartu su jų mokytojais. Kopdami į Pilatus kalną ir pasiėmę lupas vieni tyrinėjo augalus bei gėles, kiti analizavo gamtos, žmogaus ir visuomenės santykį imdami interviu iš praeivių parlamento aikštėje Berne. Daugelis kitų sutiktų įvairaus amžiaus vaikų ir mokinių grupių keliavo po įsimintinas vietas, siekdami susipažinti su savo šalies įžymybėmis, išskirtinumais, per patyrimines veiklas atrasti žmogaus ryšį su gamta, suvokti žmogaus neatsiejamumą nuo didžiosios gamtos ir jį supančio sociumo. Gamtos didybės ir galios vaizdinys lydėjo primindamas apie gyvybės trapumą, žmogaus ir kitų mažųjų laikinumą protu neaprėpiamoje būtyje. Tai tik patvirtina, kad nuolat svarbu imtis tik esminių, reikšmingų mokinio pažangai ir tobulėjimui pokyčių, veiklų ir žingsnių, neužsižaisti nepagrįstuose eksperimentuose.
Malonų įspūdį paliko Messen mokyklos 5–6 kl. mergaitės, užkalbinusios mus Berno parlamento aikštėje. Jų tikslas buvo apklausti praeivius interviu būdu integruotai netradicinio ugdymo dienai, kurios tema „Gamta. Žmogus. Visuomenė“. Apklausai buvo naudojamas skaitmeninis įrenginys. Tačiau, kaip ir visiems pasitaiko, technologijos kartais paveda. Joms nepavyko tinkamai pritaikyti įrenginio apklausai dėl interneto ar kitų techninių trikdžių, tad norimas rezultatas nebuvo pasiektas. Bet mes šypsodamiesi palinkėjome mergaitėms sėkmės ir išsiskyrėme.
Sutikome, pakalbinome ir kitų amžiaus grupių – nuo darželių iki gimnazijų klasių – vaikus ir mokinius su juos lydinčiais vadovais. Įspūdis vienas – ugdymo procesas Šveicarijoje organizuojamas labai panašiai kaip ir Lietuvoje, dėmesys skiriamas toms pačioms vertybėms ir kompetencijoms. Tik atskaitomybė, įgytas bendrasis išsilavinimas, jo keliai, būdai ir studijų prieinamumas pasirinkus prieš tai vienokią ar kitokią mokyklos formą – pagrindiniai skirtumai. Ir jie mums, turintiems vieną bendrojo išsilavinimo standartą, atrodo painūs, o kaip susigaudo jie, šveicarai, švietimą įgyvendinantys skirtingai visuose Šveicarijos 26 kantonuose? Galbūt tie skirtumai byloja apie mūsų laukiančio įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą nuo 2024 metų? Šveicarijos švietime vengiama standartų, ten puoselėjamas individualumas, asmenybės orumas. Galbūt niekuo nestebinanti sistema tik rodo, kad nėra stebuklingų, visiems pritaikomų programų, o stebuklas pasiekiamas ugdant kiekvieną pagal jo asmenybės poreikį, gabumus, profesinius lūkesčius ir siekius.
Buvo įdomu sužinoti Šveicarijos švietimo ypatumus. Ikimokyklinis ugdymas Šveicarijoje nėra privalomas, tačiau net 98 proc. šveicarų vaikų lanko darželius. 18 Šveicarijos kantonų pradinis ugdymas tęsiasi 6 metus, kituose – 5 arba 4. Pradinėje pakopoje mokinius moko vienas mokytojas. 1-oje klasėje mokiniams pažymiai nerašomi, o vertinimas pagal šešiabalę vertinimo sistemą prasideda nuo 2-os klasės. Ypač akcentuojama vaiko atsakomybė už savo mokymąsi. Baigus pradinę ugdymo pakopą, mokiniams naujus dalykus dėsto 2, daugiausia 4 mokytojai – atskirų disciplinų specialistai. Vienas – tiksliuosius mokslus, kitas – kalbas, istoriją. Kiekvienas mokytojas pats turi teisę nuspręsti, kada vaikų žinių lygis leidžia pradėti dėstyti naują dalyką arba tai suderina visi dėstantys mokytojai. Didelį dėmesį šveicarų mokytojai skiria individualiems pokalbiams su mokiniais ir jų tėvais, kurie privalomi 4 kartus per mokslo metus. Privalomas ugdymas tęsiasi 9 metus.
Vidurinis ugdymas Šveicarijoje – dvipakopis, o nuo 1950 m. Šveicarijoje veikia 3 tipų vidurinės mokyklos: aukštesnioji, realinė ir vidurinė. Į aukštesniąją mokyklą ateina tie mokiniai, kurių pažangumo vidurkis yra 3,5 ir mažiau. Po 3 metų jie įgyja profesinį išsilavinimą ir gali tęsti mokslą amatų, prekybos, žemės ar namų ūkio profesinėse mokyklose, kur reikia mokytis 2–4 metus. Mokiniai, kurie nori mokytis vidurinėje mokykloje, turi turėti 4,5 pažangumo vidurkį. Čia vyksta kryptingas dalykinis mokinių ruošimas, o po jos baigimo atsiveria plačios tolesnio mokymosi galimybės.
Antrosios pakopos vidurinėje mokykloje veikia 5 tipų gimnazijos: A, B, C, D, E, kuriose mokslas trunka 4,5 metų. Į visų tipų gimnazijas laikomi stojamieji egzaminai (vokiečių ar prancūzų ir matematikos). Gimnazijų tikslas – suteikti platųjį bendrąjį išsilavinimą, paruošti studijoms aukštojoje mokykloje. Visų tipų abitūros egzaminus pripažįsta konfederacija. Išlaikius abitūros egzaminus yra galimybė be stojamųjų egzaminų studijuoti daugelyje Šveicarijos aukštųjų mokyklų.
Šveicarijos liaudies mokyklose keista mokytojų priėmimo į darbą tvarka. Ten vyksta mokytojų rinkimai, kurie gali vykti kas 2 ar 4 metus. Mokykla skelbia konkursą ir siūlo kandidatus. Atrinktieji veda bandomąsias pamokas. Už mokytojų kandidatūras balsuoja būsimų ar esamų mokinių tėvai ir konkursą paskelbusi mokyklos taryba. Jei mokyklos tarybos nuomone ankstesnysis mokytojų personalas tinka tolimesniam darbui – konkursas neskelbiamas – patvirtinami esantys mokytojai dar 2 ar 4 metams.
Šveicarijos mokinių parengimo lygis yra itin aukštas. Atskirų dalykų mokymosi tyrimai patvirtino, kad nuo 1992 m. 6-ų klasių šveicarų mokiniai yra stipriausi matematikai tarp savo bendraamžių Europoje.
Pasak edukacinės programos dalyvių, ši programa suteikė galimybę patobulinti lyderystės įgūdžius, susipažinti, kaip Šveicarijos miestuose ir miesteliuose, lankomuose objektuose praplečiamos mokomosios erdvės ir vaikų mokymasis, integruojamas į gyvenimą per individualų aplinkos pažinimą. Gauta idėjų tvaraus vartojimo, aplinkosaugos, vandens, elektros suvartojimo, atliekų rūšiavimo temomis, apie mokytojų mokymąsi kartu su mokiniais. Tai įgalins permąstyti mokyklos vertybes kuriant 2023–2025 m. rajono mokyklų strateginius planus. Be to, edukacinės programos metu sustiprėjo naujų mokyklų direktorių pavaduotojų bendravimas, kilo daug idėjų bendroms veikloms. Edukacinė išvyka sustiprino rajono mokyklų vadovų bendravimą ir bendradarbiavimą – tarpusavio santykiai labai svarbus veiksnys, siekiant bendrų tikslų tobulinti mokinių ugdymą, skatinant savarankišką mokymąsi ir mokymąsi bendradarbiaujant.
Nors Šveicarijos švietimo sistema decentralizuota ir labai įvairi, ji atliepia individualius mokinių poreikius ir mokėjimų lygius. Mokiniai ir jų tėvai turi platų vaikų ugdymo pasirinkimo spektrą, kur kiekvienas gali pasiekti geriausių savo individualių rezultatų. Tikėtina, kad Šveicarijoje nebūna tokio didelio kiekio abiturientų, neišlaikiusių matematikos ar kito dalyko brandos egzamino, nes apie viską pagalvota iš anksto, suteikiant mokiniams universalias galimybes ugdytis pagal individualius gebėjimus.
Daugiau informacijos Švietimo centro tinklalapyje www.krsc.lt ir Facebook paskyroje.


Ramutė SIRUTIENĖ
Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių