„Kovingosios Ėvės“ maratonas per Lietuvą

Rašytoja E. Barauskienė: „Labai norėčiau, kad jaunesnieji paskaitytų, kaip yra tapatybė lipdoma, kaip yra asmenybė lipdoma, ir kai esi likimo įstumtas į tokias nepalankias sąlygas – nuo tavęs daug kas nepriklauso – kaip tu turi nepalūžti.“

Šiemet minimos Mažosios Lietuvos metraštininkės, rašytojos klasikės Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės sutraukia visos šalies skaitančiosios visuomenės dėmesį. Labiausiai pageidaujama susitikti su neseniai išleistos knygos „Kovingoji Ėvė“ autore, žinoma rašytoja, priekuliške Edita Barauskiene, taip pat jos leidėjais klaipėdiškiais Antanu Stanevičiumi ir Egle Zalatoriūte. Manoma, jog tai bus bene skaitomiausia Klaipėdos knyga.


Sieja prigimtiniai ryšiai
Įdomūs knygos pristatymai jau įvyko Gargžduose, Jono Lankučio bibliotekos konferencijų salėje, Agluonėnuose, Priekulėje, Šilutėje, o praėjusį šeštadienį autorė ir leidėjai buvo pakviesti į Kauną, kuris paskelbtas šių metų Europos kultūros sostine. Ta proga čia surengtas tarptautinis rašytojų ir knygos festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Kauniečiai didžiuojasi, jog ilgą laiką Ieva Simonaitytė gyveno ir rašė Kaune, čia turėjo daug bičiulių, plunksnos draugų ir pagalbininkų. Be to, muziejus moksleiviams yra paruošęs edukacinę programą „Ievos Simonaitytės gyvenimas ir kūryba“.
Atviras ir nuoširdus pokalbis sukosi apie Ievos Simonaitytės tautinę ir pilietinę veiklą, atkaklią jos kovą su priespauda ir neteisybe, kurias fizinę negalią turėjusiai rašytojai teko patirti nuo pat vaikystės ir brandžiame amžiuje nuo savųjų kaimynų, vokiečių ir sovietinės valdžios. Ji buvo stebėtinai stipri ir drąsi, priešinosi vienai ir kitai okupacijai, gindama ir palaikydama savo tėvynainius. O kas galėtų daugiau žinoti ir papasakoti apie rašytoją Ievą Simonaitytę, jei ne kita rašytoja priekuliškė Edita Barauskienė, turinti teisę drąsiai pasakyti: „su kovingąja Ėve gyvenau visą gyvenimą – tiesiogiai Priekulėje ir per visą jos kūrybą“. Jas abi siejo prigimtiniai ryšiai: tas pats kraštas, ta pati tarmė, tie patys lietuvininkai.
Autorė sako labai norinti, kad „Kovingąją Ėvę“ perskaitytų moksleiviai, jaunimas. Juk kiekvienas pilietis turi teisę žinoti savo tautos ir savo krašto istoriją, pajausti savo lietuvišką tapatybę ir atiduoti garbę tiems lietuvininkams, kurie per septynis šimtmečius užsispyrę išlaikė lietuvių kalbą, sukūrė lietuvišką raštą ir literatūrą, leido lietuviškas knygas, okupuotame krašte kūrė lietuviškas draugijas, išsaugojo šiam kraštui būdingą gyvenseną. Galutinis tikslas – susijungti su tėvynainiais Didžiojoje Lietuvoje.


Prasmingas lietuvybės išsaugojimas
Pirmasis susitikimas, nustebinęs net pačią E. Barauskienę, įvyko šių metų pradžioje. Susipažinti ir aplankyti Ievos Simonaitytės gimtąjį kraštą pageidavo grupė Švenčionių rajono mokytojų ir kultūros darbuotojų. Editai buvo kiek netikėta, nes Rytų Lietuva labiau lenkiškas kraštas, bet, pasirodo, ir čia yra susidomėjusių kito Lietuvos pakraščio ir kitokios kultūros kūrėjais. Maloniems svečiams apie atkaklios kovotojos už lietuviškumo išsaugojimą gyvenimą šiame krašte knygos „Kovingoji Ėvė“ autorė pasakojo rašytojos memorialiniame muziejuje, Priekulėje, Vingio g. Paskui kartu nuvyko į Vanagus, kur rašytoja gimė ir kur senosiose kapinaitėse atgulę klasikės artimieji ir jos bičiuliai. Gaila, kad nebuvo susiderinta dėl apsilankymo bažnyčioje. Rašytoja E. Barauskienė pasiruošusi bendrauti su visais atvykusiais, prašo dėl to iš anksto su ja susitarti ir suderinti.
Puikius įspūdžius autorei ir knygos leidėjams paliko jos pristatymas Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Čia pirmąkart eksponuotas kaunietės dailininkės Raimos Zander metalinis Ievos Simonaitytės bareljefas (1982 m.). Knygos autorė taip pat džiaugiasi susitikimais su moksleiviais Priekulėje ir Agluonėnuose. Mokytojų padedami jie yra susipažinę su rašytojos Ievos Simonaitytės kūryba, kai ką perskaitę, turi klausimų autorei, šio krašto dainų padainavo.

Susitikimas su knygos „Kovingoji Ėvė“ autore E. Barauskiene vyko pilnutėlėje Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje.

Stiprinanti patriotinė mintis
Šiemet sukanka 110 metų, kai Tilžėje buvo įsteigta Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjunga „Santara“, kurios veikloje dalyvavo ir Ieva Simonaitytė. Mūsų literatūros klasikės jubiliejinių renginių literatūrinėje meninėje aplinkoje prisiminta ir kitų šio krašto lietuviškų draugijų, bibliotekų veikla, uždraustų knygų leidyba, knygnešystė, taip pat drąsių lietuvininkų žygiai jungtis prie Didžiosios Lietuvos.
„Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ – skelbia užrašas ant didingos arkos Klaipėdos miesto širdyje. Joje įamžinti 1923-iaisiais jaunos rašytojos patriotiški žodžiai Lietuvai atgavus uostamiestį. Ištarta buvo tiesiai, atvirai ir stipriai, nes septynis šimtmečius nepelnytai žeminti ir svetimų priklausomybėje buvę lietuvininkai pagaliau pasijuto esantys teisėti gimtojo krašto gyventojai. Tiesa, neilgam.
„Kovingoji Ėvė“ laukia naujų susitikimų su skaitytojais. Ne vienas atvirai prisipažįsta, jog ją perskaitęs geriau pažino Ievą Simonaitytę kaip kūrėją ir pilietę. Knygos autorė, rašytoja E. Barauskienė tikisi, kad jos knygos „Gyvasis lietuvybės kraujas“, „Vyžeikių karalienė“, „Tolminkiemio sodininkas“, „Žodi, nekrisk ant akmens“ primins šios lietuvių žemės istoriją. Ir priduria:
– Na, ir dar ką nors parašysiu.

Aldona VAREIKIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių