Kultūros centrų darbuotojų kūrybiškumo karantinas nesukaustė
Vyksta nuotolinės repeticijos, kuriamos laidos, užrašomi pasakojimai, saugomas paveldas
Jau daugiau kaip mėnesį rajono kultūros centruose tylu: dėl karantino atšaukti, nukelti suplanuoti renginiai, sustabdytos veiklos. Neįvyko ir tradicinis Tarptautinės kultūros dienos minėjimas trečiadienį Priekulėje. Tačiau ar tikrai rajone karantinas visiškai sukaustė kūrybiškus, energingus, originaliomis idėjomis nuolat stebinusius ir žavėjusius kultūros darbuotojus? Ne, daugelis dirba nuotoliniu būdu, naudodami šiuolaikines technologijas, organizuoja meno kolektyvų repeticijas, stengiasi neprarasti ryšio su bendruomene, įtraukdami į konkursus ir viktorinas socialiniuose tinkluose, įgyvendina net naujus sumanymus ir kaip visada dirba tai, kas ir anksčiau galbūt buvo nematoma.
Dirbs nuotoliniu būdu
„Manau, kad per karantiną ne vienas iš mūsų perdėliojome savo širdyje vertybes, pasvėrėme, ar iš tiesų padarome viską, ar atiduodame visas jėgas savo darbui, savo šeimai? Tikiu, kad į įprastą gyvenimą sugrįžę žmonės nors kuriam laikui susimąstys, įvertins tai, ką turi ir ką būtina saugoti“, – mintimis apie šį laiką dalijosi Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė.
Visą karantino mėnesį atostogavę arba turėję nedarbingumo pažymas Gargždų kultūros centro darbuotojai grįžta į įstaigą arba dirbs nuotoliniu būdu. Tiesa, kai kurie nuotolinį darbą, pasak V. Skuodienės, jau išbandė: „Feisbuke skelbė konkursus, kasdien buvo pateikiamos naujos užduotys vaikams. Vaikų šokių studijos „Trepsiukas“ vadovės nuolat siuntė įvairias užduotis mažiesiems šokėjams namuose, nuotoliniu būdu organizavo užsiėmimus.“
Mėgėjų meno kolektyvų vadovai turi susikaupusių darbų sandėliuose – siuva, taiso, ado tautinius rūbus, atnaujina, tvarko rekvizitą. „Žmonės veržte veržiasi į darbą, nori veikti, kurti, būti centre, žinoma, laikydamiesi visų būtiniausių saugumo priemonių. Skirstomės darbo dienas, kas ateis kokiu laiku ir ką veiks. Planuojame darbą internetinėse erdvėse, galvojame įvairias akcijas, kurios įtrauktų žmones, būtų įdomios“, – dėstė Gargždų kultūros centro direktorė.
Miesto gimtadienis, kuriam Gargždų kultūros centras pradeda ruoštis rudenį, aišku, kad paskutinį gegužės savaitgalį neįvyks. Kalbėti apie konkrečią kitą jo datą, pasak V. Skuodienės, dar anksti.
Mažoji kultūros sostinė – internete
„2020 metai iš tiesų išskirtiniai ne tik mūsų miesteliui, Veiviržėnams, bet ir visai Lietuvai, pasauliui… Lėkėme, planavome, organizavome, inicijavome, telkėme, ir dabar laikas sustoti – tarsi visi šie žodžiai apibūdintų daugelio žmonių nūdienos nuotaikas. Bet išgyvendami karantiną galime drąsiai pasakyti – planų, idėjų, naujų formų paieškų mums netrūksta, tik kartais pritrūksta laiko įgyvendinti viskam, ką esame sugalvoję“, – optimistiškai pokalbį telefonu pradėjo Veiviržėnų kultūros centro direktorė Laura Netalimova.
Ji džiaugėsi, kad, startavę sausio mėnesį kaip Mažoji kultūros sostinė, veiviržėniškiai spėjo įgyvendinti pirmąjį renginių ciklą „Vardan Lietuvos“. Tiesa, paskutinio renginio, skirto Kovo 11-osios trisdešimtmečiui, formatas pasikeitė, bet, pasak L. Netalimovos, gražaus bendradarbiavimo su miestelio įstaigomis ir organizacijomis dėka Veiviržėnai šventė su visa Lietuva. Antrasis renginių ciklas „Kol dega ugnis“, planuotas gegužės mėnesį, bus nukeltas į rudens pradžią. O didžioji dalis veiklų persikėlė į interneto platybes – Veiviržėnų kultūros centro internetinis puslapis, feisbuko paskyra rodo, kad kultūrinis gyvenimas Mažojoje kultūros sostinėje nesustojo. Tam komanda pasitelkia nuotolinius susitikimus, diskusijas, veiklas koordinuoja per „Zoom“ programėlę, telefonu.
Idėja suvienijo skyrius
Veiviržėnų kultūros centras jungia Judrėnų, Endriejavo, Daukšaičių, Šalpėnų, Žadeikių skyrius. Šiuo metu jie ypatingai susitelkė ir įgyvendino ne vieną idėją. „Vilija Norvilienė dirba Judrėnų skyriuje, Eugenija Selskienė – Žadeikių, Marius Kakta ir Domantas Norvilas – Veiviržėnų, o jų bendras projektas, linksmų pasikalbėjimų laida „Basi i Zuosi tor laika“ su kviestiniais svečiais, transliuojama Veiviržėnų kultūros centro „YouTube“ kanale, per kelias dienas surenka daugiau nei pusantro tūkstančio peržiūrų“, – bendra idėja ir jos rezultatu patenkinta Veiviržėnų kultūros centro direktorė. Planuotus gyvus susitikimus su įvairiais žmonėmis, kilusiais iš Veiviržėnų, kūrybiška Kultūros centro komanda nutarė pateikti pokalbių laidos formatu.
L. Netalimova papasakojo ir apie gražią iniciatyvą, kurios ėmėsi Veiviržėnų ir Judrėnų skyriaus darbuotojai Rima Auškalnienė, Elzbieta Andrijauskienė, Antanas Mozeris. „Pasiūta apie 150 daugkartinių kaukių ir jos, bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininke Sandra Žemguliene, socialine darbuotoja Ilona (Judrėnai), socialine darbuotoja Danute (Endriejavas), išdalintos labiausiai pažeidžiamiems asmenims Veiviržėnuose, Judrėnuose, Endriejave (pirmenybė senyvo amžiaus žmonėms)“, – pasakojo L. Netalimova. Prie atskirai supakuotos kiekvienos kaukės buvo įdėta naudojimo instrukcija ir saldi dovanėlė – Mažosios kultūros sostinės simbolis – ledinukas gaidelis.
Dauguma Veiviržėnų kultūros centro darbuotojų šiuo metu dirba nuotoliniu būdu, keletas atostogauja, keletas turi nedarbingumo pažymas, tačiau kultūros įstaigos veikla karantino metu neapmirė. Daugiau apie ją – Veiviržėnų kultūros centro internetiniame puslapyje ir feisbuko paskyroje.
Be Kultūros dienos minėjimo
Originalumo, savitumo, gebėjimo sujungti tradiciją ir šiuolaikiškumą Priekulės kultūros centrui niekada netrūko. Vis dėlto šiuo metu direktorė Alanta Zapalskienė pripažįsta, kad ekstremali padėtis šalyje smarkiai pakoregavo kultūros centro veiklą ir planus: „Labai gaila gražaus sumanymo – pasiūlyti jaunimui linksmai ir jaunatviškai švęsti valstybinę šventę Kovo 11-ąją. Buvo suplanuota 4 val. pramoginė diskoteka.“ A. Zapalskienė apgailestauja, jog dėl karantino balandžio 15 d. neįvyko ir tradicinės Kultūros dienos minėjimas Priekulėje. „Buvo sumanytas originalus režisūrinis sprendimas. Žinoma, gali kas nors patarti šią dieną minėti virtualioje aplinkoje, bet, mūsų centro darbuotojų manymu, kultūra yra įvairiausių dimensijų sintezė, todėl bet koks bandymas ją perkelti į medijas, idėją suprimityvintų. Geriau nieko, negu bet kaip“, – įsitikinusi Priekulės kultūros centro direktorė. Tačiau, pasak jos, yra ir kuo pasidžiaugti, nes labai sąmoningi darbuotojai, kurie supranta šių dienų sudėtingumą. „Paskelbus karantiną, neuždavę jokių papildomų klausimų, 90% darbuotojų atsiliepė į kvietimą išnaudoti kasmetines atostogas. Kai sugrįš iš jų, pasisėmę patirties iš kitų, dirbs, planuos, kurs nuotoliniu būdu. Šis sąstingis ir tuo pačiu sukrėtimas, manau, duos daug gražių netikėtų kūrybinių sprendimų, – nepraranda vilties A. Zapalskienė. – Geros, gražios, liūdnos, rimtos, ribotos… Galima prigalvoti daugybę epitetų šių dienų atostogoms apibūdinti. Bet turbūt svarbiausia, kad atostogaujant, ilsintis nuo darbinės rutinos, nurimtų žmogaus – darbuotojo protas ir širdis.“
Vykdo NVŠ programas
„Liko nepaminėtas šokių kolektyvo „Karuselė“ 25 metų jubiliejus. Nebegalime vykdyti numatytų edukacijų ir repeticijų, vokalinių dainų festivalio. Vėžaičių kultūros centre dabar nėra renginių režisieriaus, tad darbuotojo priimti šiuo laikotarpiu negalime, taupome lėšas. Šildymas visose įstaigose išjungtas, kūrikai atleisti“, – šių dienų realybe dalijosi įstaigos direktorė Alma Slušnytė.
Tačiau nuotolinis darbas vyksta: Ingrida Sutkienė su šokių kolektyvu vykdo Neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) programą „Šokį kurkime drauge“, Ramutė Pozingienė su kanklininkų kolektyvais – NVŠ programą „Po tėviškės dangum“. A. Slušnytė pastebėjo, kad dirbant ir neįprastomis sąlygomis įvyksta nuostabių dalykų: „Broliai išmokė kankliuoti jaunesnius šeimos narius, muzikuoja šeimomis. Abu kolektyvai ruošiasi Dainų šventėms Klaipėdoje ir Vilniuje, bet neaišku, ar jos vyks.“ Visus atliktus kolektyvų vadovų nuotolinius darbus, surinktas medžiagas Kultūros centro direktorė kviečia pamatyti įstaigos internetinėje svetainėje.
„Dauguma darbuotojų išnaudojo 2 savaites kasmetinių atostogų, dirba nuotoliniu būdu, tvarko kolektyvų nuotraukas, įrašus. Garso ir šviesų operatorius Dovydas, dirbantis 0,25 etato, sukėlė kolektyvų vadovų paruoštą medžiagą į įstaigos internetinę svetainę. Buhalterė ruošia ir pristato ataskaitas, atlieka apmokėjimus už paslaugas. Tilvikų skyriaus darbuotoja, dirbanti 0,5 etato, grįžo iš atostogų ir dirbs nuotoliniu būdu, bet įstaigoje. Ji ruošis vasaros šventėms, tvarkys aplinką, – vardijo Vėžaičių kultūros centro, jungiančio Tilvikų, Lapių ir Girininkų skyrius, direktorė. – Į atostogas likę darbuotojai turės išeiti, kai baigs vykdyti NVŠ programas. Nedarbingumo pažymą visą karantino laiką turi Girininkų skyriaus koncertų-spektaklių organizatorė, nes augina mažametį vaiką.“ Nuo trečiadienio atostogaujanti A. Slušnytė prisipažino, kad užsiims miela veikla: skaitys knygas, žiūrės filmus, džiaugsmą teiks rankdarbiai – nėrimas, siuvinėjimas, peltakiavimas.
Atostogos su polėkiu
Nuo balandžio 1 d. Kretingalės kultūros centrui laikinai vadovauja Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė. Tad apie griuvusius dėl karantino kultūros įstaigos planus kalbėjomės su Kretingalės kultūros centro Meno skyriaus vadove Violeta Lisovaite: „Pasitvirtinę šių metų veiklos planą džiaugėmės, jog jis kaip niekada kūrybingas ir pasisekęs. Buvome suplanavę jubiliejinį Kovo 11-osios koncertą su profesionaliais atlikėjais bei vandens šokiu – staigmena žiūrovams. Taip pat puikios kokybės šou Girkaliuose „Vyrai – moterims“ su gausiais teatralizacijos elementais. Daug profesionalių muzikos atlikėjų iš idėjos norėjo padovanoti moterims muziką.“ Kultūros darbuotoja minėjo ir kitus renginius, kurių žiūrovai nepamatys: Plikių teatro gastroles, Gandrines Girkaliuose, moterų ansamblio „Smiltelė“ jubiliejinį koncertą, Velykėles, jaunimo muzikos konkursą „Mūsų X faktoriukas“. Meno skyriaus vadovės nuomone, abejonių kyla ir dėl artėjančios Motinos dienos, Mildos šventės, kapelų varžytuvių, komercinių koncertų. V. Lisovaitė pasakojo, kad neretai darbuotojai gamina kvietimus į renginius, kuria afišų dizainą, tekstus, ieško scenografijai medžiagų, vežiojasi mėgėjus į repeticijas, naudodami asmenines lėšas, siuvasi rūbus, netgi gamina vaišes žiūrovams, platina bilietus, įtraukia savanorius ir kt. „Visi šie darbai atseikėja nemažai ir nemigo naktų. Rezultato, renginio laukiama kaip mažo stebuklo. Atėjus karantinui tarsi kažko netekome. Praradome galią teikti kitiems džiaugsmą. Atėjo nuovargis dėl įdėtų pastangų dar prieš karantiną“, – prisipažino V. Lisovaitė. Vis dėlto Kretingalės kultūros centre nuotoliniu būdu virtualioje erdvėje vyko repeticijos su teatralais, muzikos mėgėjais, buvo kuriami šokiai. „Kilo idėja skaityti pasakas ir pristatyti jas internete. Tai pasiteisino. Meno darbuotojai pasakas vizualizavo, taip įrodydami savo ypatingą lankstumą kultūros srityje. Trumpi pasakų montažai žmones sužavėjo. Supratome – esame labai reikalingi ir pasiilgti“, – sakė V. Lisovaitė, kuri šiuo metu atostogauja kaip ir kiti kolektyvo nariai. Ji tikino, kad visi nori kuo greičiau grįžti į įprastą ritmą ir įgyvendinti planus, nes atėjo suvokimas, jog tai, ką dirba, yra mylima, stebuklinga, paveiku.
Darbai labiau įprasminti
Dovilų etninės kultūros centras, 15 metų veiklos sukakčiai rengęs šventinę konferenciją, jau buvo pakvietęs svečius, lektorius ir visus, besidominčius etnine kultūra. Deja, planus teko keisti. „Tačiau neliūdime, – išskirtinę dovaną gavome. Dovilų klubo „Sidabrinė gija“ kolektyvas dar prieš karantiną įteikė tautinę juostą. Laikome pačioj garbingiausioj vietoj. Darbuotojų vardu – nuoširdus ačiū“, – dėkojo Dovilų etninės kultūros centro direktorė Lilija Kerpienė. Apie įstaigos 15 metų veiklą – etnografinius lauko tyrimus, Mažosios Lietuvos etninės kultūros paveldą ir jo gyvavimą šiandienos visuomenėje – besidomintieji visgi sužinos – rajono spaudoje pristatys etnologas Jonas Tilvikas.
„Šiandien mūsų Etninės kultūros centro darbai nesustojo, jie tapo dar labiau įprasminti. Vieni kuria scenarijus, kiti nuotoliniu būdu susisiekia su vaikų kolektyvais, treti vykdo ekspedicijas. Yra įgyvendinama projektinė veikla, tvarkomi įstaigos dokumentai, bylos, atliekama buities daiktų inventorizacija. Taip pat visiems darbuotojams išskirtinė proga tobulinti profesinę kompetenciją“, – kasdienius kultūros darbuotojų darbus vardijo L. Kerpienė. Karantinas vieną dieną baigsis, išsiilgę bendravimo, švenčių žvalgysimės, kas kur vyksta. Juk dar nepamiršome tradicinių, tačiau išskirtinių doviliškių Valstybės dienos, Dagos švenčių. Būtent joms etnologė Jolita Vozgirdienė šiuo metu ieško vizualinių sprendimų, lauko erdvių meninio kūrybinio pritaikymo galimybių, analizuoja meninį turinį, pagrindinį renginio minties išgryninimą, tikslinę auditoriją, kūrybines veiklas. Ji taip pat vykdo Lauko tyrimą „Tėviškė. Namų aplinka. Vaikystė“ nuotoliniu būdu.
Teatro režisierė Gintarė Radvilavičiūtė, choreografė Eglė Treščenkinienė nuotoliniu būdu dirba su vaikų kolektyvais: Gintarė su Vaikų lėlių teatru ruošiasi dalyvauti respublikinėje XXIII Lietuvos lėlių teatrų šventėje „Molinuko teatras“ (tobulina scenarijų, piešia lėlių eskizus, gamina lėles, ruošiasi edukacijoms). Eglė socialiniame tinkle organizuoja šokių konkursą „Karantinas linksmai“. Šokėjai kviečiami nufilmuoti savo sukurtą šokį ir atsiųsti. Šokiai skelbiami Šokių kolektyvas Brigantina puslapyje. Konkursas baigsis pasibaigus karantinui.
Fiksuoja Mažosios Lietuvos paveldą
„Įgyvendindami įstaigos tikslus, organizuojame ekspedicijas. Fiksuojame Mažosios Lietuvos etninės kultūros paveldą. Meno skyriaus vadovas Donatas Bielkauskas ir etnologas Helmutas Lotužis lanko Dovilų krašto senąsias kapinaitės. Vietinio autochtono Helmuto pasakojimai apie kapinių lokalinius savitumus, Donato pasitelkta profesionali filmavimo ir garso technika, muzika, montažas reikšmingai sugula ne tik į mūsų centro archyvus, bet įkeliama į virtualų pristatymą „YouTube“ ir „Facebook“ platformose. Ateityje išskirtinis dėmesys bus skiriamas išnykusių kaimų, siaurojo geležinkelio, krašto mokyklų medžiagos sisteminimui ir pateikimui“, – apie dar vieną Etninės kultūros centro tyrimų sritį pasakojo direktorė L. Kerpienė.
Nuotoliniu būdu renginių organizatorė Marina Žebelienė renka medžiagą apie jauną amatininkę Grėtę Jablonskienę, užrašoma medžiaga apie Joną Triušką, 79-erių metų Šiūparių kaimo gyventoją, kuris atskleidė arklių kaustymo amato procesą, jo sudėtingumą ir, deja, tradicijos nykimą.
Nors šiuo metu edukacijos vaikams ir suaugusiesiems nevyksta, etnologė Dalia Lengvinaitė joms ruošiasi: valo, karpo šiaudus, renka gamtines medžiagas, rengiasi parodoms. Doviliškių akis prieš šv. Velykas pradžiugino jos kompozicija prie Etninės kultūros centro. Kolegei padėjo ūkvedys Saulius Vainauskas.
Projektinė veikla nenutrūko
Dovilų etninės kultūros centro darbuotojai aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Etnologo dr. J. Tilviko iniciatyva parengta programa „Mažosios Lietuvos tradiciniai augalai Dovilų miestelyje“. Iš Lietuvos kultūros tarybos gautas finansavimas. Renkamos senos nuotraukos ir atvirukai, kuriose – Mažosios Lietuvos gyvenviečių želdiniai. „Kaip numatyta projekte, šiuo metu jau renkami augalų pavyzdžiai Mažosios Lietuvos tautodailėje. Planuojami konkrečios vietovės apsodinimo tradiciniais augalais projektavimo darbai. Šiuo metu projektas pristatomas Dovilų etninės kultūros centro feisbuko paskyroje“, – dėstė įstaigos vadovė.
Paraiška „Tradicinė Dagos šventė“, kurią rengė etnologė J. Vozgirdienė, Meno skyriaus vadovas D. Bielkauskas, direktorė L. Kerpienė, buvo teikiama Žemės ūkio ministerijai. Gautas žemės ūkio ministro įsakymas: paraiškos bus įvertintos per 10 darbo dienų nuo karantino pabaigos paskelbimo.
Pasak Etninės kultūros centro direktorės, buhalterei Daivai Šiukštienei darbų nesumažėjo: ruošti, patikrinti ir publikuoti finansinių ataskaitų rinkinį VSAKIS sistemoje, pateikti turto, statistines ataskaitas, pildyti darbo laiko, darbo užmokesčio žiniaraščius ir kt.
Ūkvedys S. Vainauskas ir valytoja Jurgita Vainauskienė dirba darbo vietoje. Rūpinasi patalpų ir įstaigos kiemelio priežiūra, einamuoju patalpų remontu, buities daiktų valymu ir tvarkymu, įstaigos automobilio remontu.
„Tikiuosi, susėsime visi prie bendro stalo, pasidalinsime šiltu žodžiu apie nuveiktus darbelius ir bendrystėje pasimirš visi susikaupę rūpestėliai. Tenepritrūks mums stiprybės, vilties ir išminties“, sako Dovilų etninės kultūros centro direktorė L. Kerpienė, šiuo metu atostogaujanti Žemaitijos kaime ir iš arti stebinti gamtos pabudimą.
Laima ŠVEISTRYTĖ
A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo
