Kuo šiandien reikšmingas tikėjimas?
Tikėjimas nuo seno žmogui yra itin svarbi vertybė, kuria asmenybė vadovaujasi priimdama sudėtingus ar lengvus sprendimus. Ši pamatinė moralės būties reikšmė formuoja mūsų mentalitetą, atsako į daugybę iškilusių klausimų, tačiau ar kada nors susimąstėme, kodėl tikėjimas yra toks svarbus?..
Tikėjimas arba viltis suteikia prasmę gyventi. Šiandieniniame, vis labiau kintančiame pasaulyje tikėjimas siejamas su religija, todėl dauguma žmonių, norėdami išlikti kritiškai mąstantys, atsisako sąsajų su religingumu. Tačiau tikėjimas į Dievą turi savų privalumų. Štai XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių novelės klasikas Jonas Biliūnas religiją vaizduoja kaip moralės ugdytoją. Novelės „Vagis“ protagonistas dėl neatsargumo bei jėgų įvertinimo atima kito žmogaus gyvybę, dėl ko vėliau stipriai gailisi. Veikėjas, graužiamas sąžinės, atsigręžia į Dievą – atjautos ir teisingumo būtybę – prašydamas atleidimo. Tikėjimas, religija padėjo vyrui numalšinti savo vidinį skausmą. Religija daro poveikį asmens vidiniam pasauliui – galima rasti ramybę, atjautą, nebūti teisiamam, o tai suteikia pagrindą kurti geresnę ateitį.
Būtent todėl religinga visuomenė siekia išganymo: tikėjimas į Dievą ar dievus sukuria prasmę nepasiduoti, tvirtai stovėti ant kojų, pasijausti suprastam… štai kad ir garsūs mokslininkai NikolaTesla ar Leonardas da Vinčis, jie taip pat tikėjo į Dievą, kaip aukštesniąją galią, sutvėrusią pasaulį. Ja aiškino gamtos grožį, gyvenimą, būtį. Tad nors religija dažnai traktuojama kaip močiučių ar senelių „paskutinė galimybė susitaikyti su savo dalia“, tai gali būti svarbių gyvenimo tiesų pagrindimas ir žmogaus motyvacija nugyventi gyvenimą kuo įspūdingiau.
Vis dėlto galima rinktis ir kitokią tikėjimo formą. „Erasmus“ jaunimo mainuose „Kritinis mąstymas ir jo nebuvimas“ sužinojau, jog meditacija taip pat gali būti priskiriama religijai – tai tikėjimas savimi. Budistai tokį metodą naudoja jau daugybę šimtmečių ir tai padeda geriau suprasti save, savo emocinį pasaulį, atsakyti į iškilusius klausimus. Tai išbandžiau ir aš. Tiesa, jog meditacija suteikia galimybę įsiklausyti į savo poreikius: galbūt norisi išsklaidyti neigiamas mintis, apmąstyti vieną ar kitą poelgį, o gal tiesiog pasėdėti tyloje ir ja pasidžiaugti. Panašią tikėjimo formą siūlo ir amerikiečių rašytojas Adamas Grantas savo knygoje „Originalai“. Man ši knyga paliko didelį įspūdį, nes, pasak autoriaus, motyvacija būti geresniu žmogumi yra viena iš XXI a. religijos atšakų. Žmonės, norėdami išsiskirti iš minios, tapti individualistais, sutelkia dėmesį į save: analizuoja poelgius, reakcijas, kuria discipliną gyvenime, kas ugdo jų moralę, stiprina vidinį pasaulį. Ir iš tiesų mes kasdien susiduriame su įvairiais sunkumais, kurie formuoja mūsų asmenybę, tad, galima sakyti, nuolat tikime… savimi. Toks tikėjimas suteikia laimės, džiaugsmo, todėl ir yra reikšmingas. Šie pavyzdžiai įrodo, jog nebūtina būti religingam norint surasti sielos ramybę, pakanka tikėti savimi, puoselėti dvasingumą.
Religija, tikėjimas ar viltis yra itin svarbios vertybės žmogaus gyvenime: jos suteikia esmę tobulėti, augti kaip asmenybei, ugdyti savo mentalitetą. Visai nesvarbu, ar asmuo tiki į Dievą, ar savimi, nes tikėjimas jungia žmones, skatina juos tapti geresnius, ugdyti savo ir kitų moralumą, vidinį pasaulį. Viltis yra reikšminga, nes moko kurti ramybę, toleranciją, geresnę šiandieną ir…
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Jaunųjų korespondentų klubo narė
