„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ pasauliui atskleidė sovietų valdžios režimo pragaištį

„Perskaitęs – duok kitam! Jei gali – padaugink!“ – taip nuo pirmojo numerio, išleisto 1972 metų kovo 19 dieną, kreipėsi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjai. Didžiąją „LKB kronikos“ dalį sudarydavo sovietinės valdžios vykdomo persekiojimo faktai. Todėl kronikos redagavimas buvo vienas pavojingiausių užsiėmimų okupuotoje Lietuvoje. Pavojus grėsė ir kronikos bendradarbiams.
Įvertinęs šio pogrindinio leidinio įtaką ano meto visuomenei ir religinio sąmoningumo žadinimo reikšmę, Lietuvos Respublikos Seimas paragino išskirtinai pažymėti „Kronikos“ 50-mečio istorinę sukaktį. Tad 2022-ieji paskelbti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais.


Sukėlė didelį atgarsį
Mano rankose – ketvirtasis „Kronikos“ tomas, kuriame sudėti 1976–1978 metų devynių numerių tekstai (nuo 23 iki 31). Knyga unikali, išleista JAV, Čikagos M. Morkūno lietuviškoje spaustuvėje 5 000 egzempliorių tiražu. Tokios knygos plito Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje, Pietų Amerikoje, Australijoje, kur buvo įsikūrusios didelės lietuvių bendruomenės.
Laisvojo pasaulio šalis pasiekusi „Kronika“ sukėlė didelį atgarsį, tarp išeivių tautiečių susilaukė nuoširdaus pritarimo. Kad joje skelbiamos žinios iš sovietų okupuotos Lietuvos plačiau pasklistų, Čikagoje įsisteigė Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai leisti sąjunga, kuri ėmėsi visus „Kronikos“ tekstus sudėti į knygas ir, išvertus į ispanų, anglų, prancūzų, vokiečių kalbas, platinti jas visame pasaulyje. Pačiame represijų įkarštyje viename numerių buvo pažadėta: „Kronika“ eis tol, kol mūsų Tėvynėje bus pažeidinėjamos žmogaus teisės.“
Tas laikas atėjo. Paskutiniajame numeryje (1989 m.) „Kronika“ sveikino susikūrusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, paleistus iš lagerių nuteistus kunigus, leidėjus, padėkojo rėmėjams. Paskelbė žinias apie Vilniaus arkikatedros, Klaipėdos Taikos karalienės bažnyčios, kitų Lietuvos šventovių sugrąžinimo tikintiesiems iškilmes, pranešė apie tautiškų katalikų jaunimo organizacijų atsikūrimą, leidimą statyti naujas bažnyčias Vilniuje, Naujojoje Akmenėje, kitose parapijose.


Iškėlė baudžiamąją bylą
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ leista mūsų tėvynėje iki 1989-ųjų. Jai tekstus rinko, kaupė ir redagavo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui artimi kunigai, seserys vienuolės, drąsūs tikintieji, nepabūgę valdžios persekiojimų, atsidavę šiam kilniam tikslui. Žurnalą dvasiškai ir fiziškai rėmė Lietuvos ir išeivijos dvasininkai.
Iki arešto 1983 metais „Kroniką“ redagavo jos steigėjas kunigas jėzuitas Sigitas Tamkevičius, dabar – JE kardinolas, po jo iki Atgimimo – mokslininkas, kun. Jonas Boruta – vėliau Telšių vyskupas. Iš viso išleistas 81 numeris.
Sovietų valdžia ir KGB iš pat pradžių sureagavo į naują pasipriešinimo formą, iškėlė baudžiamąją bylą, nuolat sekė „Kronikos“ plitimą Lietuvoje, suiminėjo ir teisė jos platintojus. Kun. Sigitas Tamkevičius 1983 metais nuteistas 6 metams laisvės atėmimo ir ketveriems tremties. Ilgam kalinimui teisti atsidavę rezistentai J. Stašaitis, P. Plumpa, V. Jaugelis, N. Sadūnaitė, A. Terleckas, V. Bogušis, kun. J. Sasnauskas. Iš viso įkalinta 17 asmenų.


Informavo konkrečiais pavyzdžiais
„Kronikoje“ buvo skelbiami faktai apie bažnyčios veiklos varžymus, kunigų, vienuolių, paskirų asmenų tardymus, kratas, tikinčiųjų persekiojimus už dalyvavimą bažnytinėse iškilmėse, patarnavimus ir pan. Aršią ateistinę veiklą mokyklose, darbovietėse, mokytojų netaktus mokinių atžvilgiu. Viešai paskelbti pareiškimai, laiškai aukščiausiajai sovietų valdžiai dėl tikinčiųjų teisių varžymo, kunigų diskreditavimo, jaunimo ateizacijos. Konkrečiais pavyzdžiais siekta informuoti pasaulio visuomenę, kokia iš tikro yra tikinčiųjų padėtis susovietintoje Lietuvoje. Leidinyje taip pat pranešta apie nuteistus kunigus, jų kalinimo sąlygas, kuriems ganytojams atimta teisė dirbti savo darbą, kuriose parapijose iš viso nėra kunigo (jų gana daug). Dėkota mecenatams už aukas, informuota apie naujus pogrindžio leidinius.
Pirmieji „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeriai buvo spausdinti rašomąja mašinėle padauginti sąsiuviniai, tad pogrindiniuose būreliuose ėmė sklisti į ritinėlius susuktos „Kronikos“ brošiūrėlės. Tuokart prieinamomis minimaliomis priemonėmis leidėjai siekė objektyviai, faktais ir dokumentais informuoti pasaulį apie sovietų vykdomą bažnyčios priespaudą, registruoti KGB išpuolius. Kiek vėliau per rusų disidentus Maskvoje atsirado galimybė perduoti „Kronikos“ mikrofilmus į Vakarus, paslėptus suvenyruose, dantų pastos dėžutėse, saldainių popieriukuose ar dar kaip kitaip. Su „Kronikos“ gabenimu susiję daug pasauliečių, jų šeimos narių. Būta, kad patys pervežėjai to nežinojo.


Persekiojo ir Gargždų kunigą
Šiandien mūsų laikraščio skaitytojus gali dominti klausimas, ar būta informacijos iš artimų parapijų. Taip, buvo. „Kronika“ rašė, kad 1982 m. liepos mėnesį kažkokie piktadariai įsiveržė į Veiviržėnų bažnyčią, sulaužė didįjį altorių, pavogė tabernakulį, kuris po mėnesio rastas miške už 5 km. Švč. Sakramento jame neberasta. Tačiau labiausiai persekiotas Gargždų parapijos vikaras kun. Antanas Šeškevičius. 1979 m. viename „Bangos“ numerių pasirašęs V. Savičiumi straipsnyje „Kas drumsčia ramybę?“ kaltino kunigą už tai, kad jis lankė ligonius Laugalių senelių-invalidų namuose (dabar – V. Gaigalaičio globos namai) ir Gargždų ligoninėje. Kunigas Antanas, pasijutęs neteisingai apjuodintas ir iškoneveiktas už savo pareigų vykdymą, parašė ilgą atsakomąjį straipsnį, argumentus pagrįsdamas senovės romėnų taisykle: tebūna išklausyta ir kita pusė. „Nebūčiau kunigas, jei šaltai žiūrėčiau į mirštančiuosius be sakramentų, – aiškino jis, – nes parodyčiau abejingumą jų amžinai ateičiai. Vykstu tada, kai mane ligoniai ar jų artimieji išsikviečia.“ Jis paskelbtas „Kronikoje“.
Buvo pranešimų apie mūsų parapijoje tikinčiųjų šeimų ir moksleivių persekiojimą už dalyvavimą iškilmingose bažnytinėse eisenose, atsisakymą tapti spaliukais ar pionieriais. KGB ypač brutaliai persekiojo, teisė, kalino aktyvius pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvius, kunigus A. Svarinską, J. Zdebskį, J. K. Matulionį, R. Puzoną, R. Grigą.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ įrašyta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. 17 metų jos leidybos nesugebėjo užgniaužti net sovietinis režimas. Šiemet trys šio pogrindžio leidinio bendradarbiai – Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta apdovanoti Laisvės premija.

Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių