Maroko karalystėje – puikios atostogos
Nuotr. iš asmeninio archyvo: pietūs ant demblių.
Dauguma mūsų, ko gero, matuoja laiką dienomis, mėnesiais, o man atrodo, kad laikas eina nuo atostogų iki atostogų, ir nesvarbu, kur jas praleidi, namie ar miške, kalnuose ar šiltuose kraštuose, svarbu, kad tai būtų malonus tavo laiko leidimas.
Šiemet mes su dukra Alma ir anūku Jonu nusprendėme pasinaudodami tarpušvenčio ir moksleivių atostogomis ir Naujuosius metus sutikti Afrikoje. Ko gero, priimtiniausia vieta šiame žemyne yra Maroko karalystė. Agadiro miestas yra beveik šalies vidurys tarp šiaurės ir pietų Maroko. Tai civilizuotas kurortas su vietiniais rytietiškais akcentais ir papročiais.
Dauguma Maroko gyventojų, kurių yra apie 35 milijonai, – berberai (maurai) ir arabai, tačiau jie labai tarpusavyje susimaišę ir skirtumo beveik nesijaučia. Mokyklose mokoma trijų kalbų: arabų, berberų ir prancūzų. Šalies ekonomika labai remiasi žemės ūkiu, apie 40 proc. gyventojų dirba šioje srityje.
Agadiro kurortas pasiekiamas iš Vilniaus, 5 skrydžio valandos, ir jau esi vasaroje. Temperatūra Agadire dieną buvo 24–26 laipsniai, naktį 12–15 laipsnių šilumos. Dienos gana trumpos nuo 8 iki 18 val., sutemsta greitai ir nusileidus saulei oras atšąla. Tačiau vidurdienį, kai oras įšilęs, gana malonu maudytis 17–20 laipsnių vandenyne. Vakarais visai miela pabūti hamane (vietinė pirtis) ant įkaitusių plokščių.
Kainos kurorte nesikandžioja, pusryčius pagal galimybes galima valgyti už 30–150 dirhamų (vietinis pinigas), pietus 100–300, vakarienę irgi panašiai. Viešbučio kainos su pusryčiais nuo 300 iki 3000 eurų savaitei. Taksi kainuoja pagal susitarimą, todėl patartina susitarti iš anksto. Mandarinai 40, apelsinai 60 dirhamų, granatų sulčių stiklinė 15 dirhamų. Pasitraukus toliau nuo kurortinio rajono kainos dar mažesnės. Daugumoje prekybos ir paslaugų vietų derybos dėl kainos priimtinos, išskyrus parduotuves ir supermarketus.
Keliavome po apylinkes su vietiniais paslaugų teikėjais, savarankiškai taksi. Dienos kelionė „Mažoji Sachara“ apie 200 km maršrutu kainuoja suaugusiajam 30, vaikui 12 eurų arba atitinkamai 350 ir 150 dirhamų. Išvykos metu buvome archajiškame žvejų kaimelyje, kurie būstus įsikūrė smiltainio olose ant vandenyno kranto skardžio. Pamatėme sidabro dirbtuves, Masa upės slėnius ir užtvanką, kurios vandenys tiekiami aplinkiniams miestams ir miesteliams kaip geriamas vanduo. Gręžinių, kurių gylis 150–200 m, vanduo tiekiamas tik viešbučiams ir kitiems svarbiems objektams. Pietavome berberų sodyboje ant demblių, sėdomis ant grindų, valgėme tradicinį troškinį ir kuskusą, gėrėme marokietišką mėtų arbatą, kurioje cukraus, ko gero, yra tiek pat, kaip ir vandens.
4 valandų taksi pasivažinėjimo po Agadirą (apie 40 km) kaina 20 eurų. Aplankėme souk (turgus), rankdarbių dirbtuves su prekybos salėmis, istorinę pilį, pasivažinėjome po miestą, taksistas paslaugiai mus sekė ir maloniai padėdavo vertėjaudamas su vietiniais, kurie gana sunkiai kalba angliškai. Buvome maloniai nustebinti paslaugumo: pardavėjai paslaugiai palydi iki bankomato, kad nusiimtum pinigų pirkiniui.
Alma ir Jonas kelias dienas lankė banglenčių sporto pamokas ir, manau, įgijo neblogus pradmenis slysti kartu su banga. Esant galimybei kartą per dieną būtinai įlįsdavome į vandenyną, Atlanto vanduo tokios pat temperatūros kaip vasarą Baltijos jūroje.
Naujuosius sutikome kavinėje su vietine muzika, šokiais ir dainomis. 24 val. Lietuvos laiku pakėlėme taurę už Naujuosius, nes vietiniai Naujieji metai atėjo tik po dviejų valandų.
Gaila, kad laikas bėga gana greitai, ir visos atostogos turi blogą savybę baigtis. Buvo smagu ir įdomu. Linkiu visiems pamatyti Maroką. Tai šalis, kurioje žmonės moka būti laimingi, nors turtų ir teisių turi daug mažiau nei mes, tačiau visi šypsosi ir linki tau geros dienos. Beje „labas“ vietinių kalba reiškia „kaip sekasi“, todėl visi maloniai atsakinėja į tavo pasisveikinimą.
Vaclovas MACIJAUSKAS
Tarybos narys
