Ne tik varpo dūžiai virpino parapijiečių sielas
Vyskupui K. Kėvalui pašventinus naująjį varpą, juo skambino ir rajono vadovai, politikai.
Pilni įspūdžių parapijiečiai mini Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios pašventinimo 80-mečio sukakties ir jos globėjo atlaidų iškilmes kaip išskirtinį įvykį, kokio dar nebuvę parapijoje. Nuo pat dvasinės tarnystės pradžios klebonas kanauninkas Viktoras Ačas pradėjęs telkti žmones bendrystei, pamatė savo pastangų vaisius. Pakylėti ir laimingi žmonės dėkojo jaunam kunigui už paprastumą, meilę, nuoširdumą.
Atsiliepė į kunigo kvietimą
Santūrumu, paprastumu ir nuoširdumu parapijiečius traukiantis klebonas kanauninkas V. Ačas sulaukė jų palaikymo. Šį kartą žmonės aktyviai įsijungė į šventės pasirengimo darbus.
Sakralines erdves puošti padėjusi dituviškė Renata Padeginskienė pasakojo, jog čia dirbo parapijiečių šeimos. „Reikėjo šventoriuje įrengti, papuošti altorių, nes čia buvo aukojamos Mišios“, – kalbėjo Renata, džiaugdamasi galėjusi prisidėti prie šių darbų.
Parapijiečiai stebėjosi sukurta įspūdinga erdve.
R. Padeginskienė prisiminė gražią šventės įžangą: šeštadienio vidurnaktį po liepomis – įspūdingas ugnies šou. „Sujaudino šokis ir visų giedama „Aleliuja“, – prisipažino ji. Ir pridūrė, jog adoracija vyko iki ryto.
Sekmadienį – gausybė žmonių, tiek niekada nešurmuliavo Priekulės katalikų bažnyčios šventoriuje. Dalis atvykusiųjų pasiryžo iškilmėse dalyvauti nuo pradžios iki pabaigos.
Modernėjančios Bažnyčios ženklai traukia
„Jaučiu dvasinį pakylėjimą“, – „Bangos“ korespondentei ištarė priekuliškė studentė Valdonė Riaukaitė, parapijos jaunimo choro „Angelų ritmu“ dalyvė, akordeonistė. Beje, ji fotoaparatu įamžino šių iškilmių akimirkas.
Jose dalyvavo nemažai jaunimo. „Mūsų choras popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą garbei sukurtu šūkiu „Kristus Jėzus – mūsų viltis“ prie bažnyčios vartų pasitiko Jo Ekscelenciją Telšių vyskupą Kęstutį Kėvalą“, – kalbėjo Valdonė. Ji pridūrė, jog parapijos jaunimo chorą subūrė klebonas V. Ačas.
V. Riaukaitė minėjo patikusį kunigo Viktoro pasiūlymą – šventės aprangos kodą – pasipuošti baltai. Modernėjančios bažnyčios ženklai traukia jaunimą. Didžiuma ir atsiliepė.
„Labai įspūdinga šventė, – kalbėjo Ingrida Antužytė iš Venckų. – Koks gražus naujojo varpo skambesys – tokio nesu girdėjusi. Visi turėjome varpelius ir skambinome. Nepakartojama. Žinau, kad žmonėms labai patiko ugnies šou vidurnaktį.“
„Tiek saulės, baltai pasipuošusių besišypsančių žmonių – sekmadienį pasijutau tarsi ne Priekulėje, ir net ne Lietuvoje“, – neslėpė emocijų R. Padeginskienė.
Priekuliškės Elvyros Jašmontaitės nuomone, labai iškilminga, naujoviška, nuoširdi šventė. Jai įstrigo ypatingas naujojo varpo skambesys.
Už nuoširdumą ir paprastumą – žmonių meilė
Ir ne tik naujojo varpo dūžiai virpino parapijiečių širdis. V. Riaukaitė kalbėjo apie šiuolaikišką Telšių vyskupą K. Kėvalą. „Kaip ir kiti parapijiečiai įdėmiai klausiausi Jo Ekscelencijos pamokslo. Cituodamas Šventąjį Raštą, pateikdavo gyvenimiškų, suprantamų pavyzdžių, kartais pralinksmindamas. Tikrai nebuvo nuobodu klausytis“, – dėstė Valdonė.
„Modernus, patrauklus savo paprastumu, prasmingomis mintimis – apie sudėtingus dalykus pasakoja paprastai. Tai jo jėga“, – kalbėjo parapijietė V. Riaukienė.
Po pamaldų savo meilę klebonui kan. V. Ačui pareiškė parapijiečiai. Priekulės kultūros centro direktorei Alantai Zapalskienei teko ypatinga misija: už bendruomenės telkimą įteikti jam Polocko mūšio pergalės 500 metų atminimo medalį. Susirinkusieji ne tik skambino varpeliais – iš pagarbos atsistojo. „Mūsų kunigas Viktoras – santūrus, paprastas ir tikras. Jis mūsų bendruomenę telkia dideliems tikslams“, – ištarė Alanta.
Iškilmėse – apie tūkstantis dalyvių
Pasibaigus politikų sveikinimams, visi susibūrė prie didžiulio bendro vaišių stalo šventoriuje. Agapė. Valgių atsinešė patys, ūkininkai dovanojo tris avinukus, kuriuos iškepė kaimo turizmo sodyboje „Strykis“, skautai išvirė šiupinį. Pyragų palapinėje – Carito dovanos šventei. „Esu dėkinga savanorėms, iškepusioms pyragų“, – kalbėjo Priekulės parapijos Carito vadovė Violeta Riaukienė. Pagal išdalintų lėkščių skaičių iškilėmėse dalyvavo apie tūkstantį žmonių.
Po to – kunigo Karolio ir grupės koncertas. Pilna bažnyčia klausėsi, o pasibaigus žmonės neskubėjo skirstytis.
„Mūsų kunigas Viktoras – nuoširdus ir paprastas, kasdien dalijantis gražios bendrystės pamokas kiekvienam, todėl pilnėja bažnyčia per Mišias, gausėja parpijiečių įvairiose veiklose. Jo meilė, dėmesys traukia žmones. Dabar didžiausia vertybė – žmogiškas bendravimas“, – kalbėjo V. Riaukienė.
R. Padeginskienė pridūrė: „Atvira širdimi į parapijiečius einančiam kunigui nesunku telkti juos. Juo tiki žmonės. Ir tai jis daro netrokšdamas garbės, nei susireikšmindamas.“
Virginija LAPIENĖ
Valdonės RIAUKAITĖS nuotr.
