Neužsiliūliuokime karūnacija
Lietingą ir ankstyvą trečiadienio rytą prie redakcijos durų aptikau neįprastą interesantą – sužvarbusią pelytę, atkakliai siekiančią prasmukti per duris į mūsų šiltas patalpas. Su kolegomis juokavome, kad ne tik žmonės, kurie valdiškose institucijose neradę paguodos kreipiasi į laikraštį, bet net ir mažas gamtos padarėlis čia tikisi rasti prieglobstį.
Lietuvos žmonių nusivylimas ir nepasitenkinimas esama padėtimi yra akivaizdus, nors, žinoma, galime užsiliūliuoti perdėtu optimizmu. Jau niekas gi nebeabejoja, kad šalies politinio elito krizė tikrai baisi. Partijos žiūri tik savo patalų ir net viltingieji liberalai smarkiai pagadino politinį šalies mikroklimatą. Žmonės pavargę nuo nuolatinių korupcijos, nepotizmo, švogerizmo skandalų. Žinoma, baisu, bet natūralu, kad tą patirdami tautiečiai jokiomis vizijomis, jokiais horizontų atvėrimais, kuriuos nepaliaujamu srautu šlovina valdžios viešieji ryšiai, nebetiki. Gyvenant tokioje veidmainiškoje terpėje, kai žodžiai ir darbai skiriasi, net pilietiškai nusiteikusiems žmonėms būna dienų, kad nusvyra rankos ir norisi viską metus krautis lagaminus ir išvykti.
Tokių, kuriems nusvyra rankos, redakcija per savaitę sulaukia ne vieno. Žmones slegia ne tik nepriteklius, bet labiausiai slegia psichologinė įtampa, persekiojantis nesaugumo jausmas, orių santykių, dėmesingumo trūkumas. Nusivylę žmonės, kaip ta pelytė prie redakcijos durų, ieško galimybių bent išsisakyti, atkreipti valdžios dėmesį paviešindami problemą.
Pastaruoju metu skaitytojams tenka nusivilti, kad ne visuose kritiniuose straipsniuose randa konkrečius atsakymus. Mes patys, žurnalistai, vis dažniau susiduriame su dalies valdininkijos abejingumu, „viršininkiškumu“, kurio jie nebedangsto net paprasčiausio mandagumo frazėmis.
Štai „Bangos“ korespondentė Aistė Noreikaitė, nuėjusi į Saugaus eismo komisijos posėdį dar kartą aiškintis dėl, skaitytojo nuomone (neapsikentęs žmogus redakcijai rašė jau antrą kartą), nederamai pastatytų kai kurių kelio ženklų Gargžduose, sulaukė ne komisijos argumentų, bet pasvarstymų, ar ne per jauna žurnalistė ką nors išmanyti. Policijos atstovas, pažadėjęs korespondentei atsakyti į klausimus tik raštu, pažado neįvykdė. Minėtame posėdyje pažerta kandžių replikų ir skaitytojo minčių atžvilgiu. Valdžios įgaliojimus turintys žmonės, matyt, kartkartėmis užsimiršta, kad gyvename demokratinėje valstybėje ir mūsų, žurnalistų, pareiga yra atliepti visuomenės poreikius. Netgi jei į mus kreipėsi tik vienas žmogus. Paradoksas, bet tas mūsų skaitytojas buvo labai įžvalgus: antrą kartą rašydamas redakcijai jis akcentavo, kad nebenori savo minčių matyti viešai, nes netiki kai kurių „valdžiažmogių“ kompetencija. Akcentuoju, tai ne mano frazė, taip rašo pilietiškas žmogus, nesulaukęs konkrečių atsakymų ir veiksmų. Jam koktu nuo neišsipildančių pažadų apie stovėjimo aikštelę prie gimnazijos, be jokios logikos už nemažus mokesčių mokėtojų pinigus pristatytus kelio ženklus gatvėse, vis pakišant pateisinimą „viskas suderinta su policija“. O žmonių intereso ar paisyta? Minėto laiško autoriui buvo pasiūlyta pačiam ateiti į Saugaus eismo komisiją, bet žmogus mano, kad piliečiai atlieka savo pareigą iškeldami problemą, o valdžios pareiga yra ją spręsti.
Paminėjau tik vieną pavyzdį, kaip žmonių pasiūlymai, nuomonė kartais vertinami valdžios koridoriuose. Nors viešuose susirinkimuose iš valdžios atstovų lūpų išsuokiama esą „mes dirbame jums ir esate visada laukiami su savo mintimis“. Ta proga dar priminsiu ir sodininkų bendrijų „Minija“ ir „Gargždelė“ viešus nuogąstavimus, koks chaosas antrus metus vyksta atliekant vandentvarkos projektą. Žmonės šaukėsi pagalbos, pavojaus varpais jie skambino jau beveik prieš metus. „Banga“ ne kartą rašė, kad sodininkai abejoja rangovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pajėgumais ir kvalifikacija. Atrodė, lyg ir panikieriai, bet žmonių nerimas pasitvirtino: dabar ši bendrovė jau bankrutavusi, ir nė kvapo jos pažadų. Europiniai pinigai, europiniai projektai. Darbų užsakovas – UAB „Klaipėdos vanduo“ irgi apgailestauja. Pastaruoju metu ir Savivaldybėje ieškoma išeities iš padėties, bet ar tik dabar laikas? Žmonės gi apvilti.
Trečiadienį šalį apskriejo Lietuvos laisvosios rinkos instituto išplatinta žinia, kad šalies Savivaldybių indekse – Klaipėdos rajonui – mažųjų reitingo karūna. Minėto instituto, kurio vienas ekspertų bene pernai savo publikacijoje stebėjosi, kad gyventojų skaičiumi panašiuose Klaipėdos ir Kėdainių rajonuose dvigubai skiriasi savivaldybės darbuotojų skaičius, dabar paskelbtame indekse mūsų Administracijai gieda ditirambus: esą „palyginus mažai užimtų pareigybių (vertinant 1000 gyv.), tačiau tai nesutrukdė visų gyventojų prašymus išnagrinėti laiku“. O ar efektyviai, ar tais atsakymais žmonės liko patenkinti?..
Mėgstu pozityvias žinias. Smagu, kad rajonui sekasi. Tik galvoju, kad tikrąsias karūnas uždeda ne institutai, o rinkėjai. Jie indeksuos per savivaldos rinkimus, kurie jau ne už kalnų.
