Pirmą kartą Gargžduose – Kristina Sabaliauskaitė
Saulėtą ir šiltą šeštadienio rytą Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka visus kvietė į laukiamiausią šios vasaros susitikimą, kurio viešnia – Kristina Sabaliauskaitė.
Į renginį pilnais glėbiais rašytojos knygų suvažiavo žmonių ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir iš aplinkinių miestų bei miestelių. Susirinkę svečiai sakė, kad dėl tokio svarbaus susitikimo nepagailėjo ne tik šeštadienio ryto, bet ir kelių dešimčių kilometrų kelio. Buvo smagu stebėti, kaip daugelis dalyvių prieš renginį aplankė Mykolo Vaitkaus skulptūrinę kompoziciją ir grožėjosi vaizdu į slėnį.
K. Sabaliauskaitė – lietuvių rašytoja, dailės istorikė, žurnalistė, humanitarinių mokslų daktarė. Vilnietė, nuo 2002 metų gyvenanti Londone. Rašo straipsnius meno istorijos, dailės, dizaino temomis. Yra knygų apie Lietuvos dailės istoriją bendraautorė. Galima sakyti, kad K. Sabaliauskaitė atgaivino istorinio romano žanrą Lietuvoje – parašė istorinių romanų ciklą „Silva rerum“. Rašytoja 2008 m. debiutavo istoriniu romanu „Silva rerum“, kuriame pasakojama bajorų Norvaišų šeimos istorija. Kaip sako autorė, „šio romano tikslas buvo supinti įdomius istorinius faktus į vientisą, kuo labiau intriguojantį siužetą, apipinti jį literatūriniu pasakojimu, tačiau istoriniai įvykiai, detalės ir sąsajos – tikslios ir logiškos.“ K. Sabaliauskaitė žinoma ne tik kaip iškili prozininkė, garsių istorinių romanų „Silva rerum“ ir „Petro imperatorė“ autorė, bet ir savo tvirtais pasisakymais, svarbiais ir reikšmingais tekstais.
Apie norą pasikviesti K. Sabaliauskaitę į Gargždus pradėta galvoti jau prieš dvejus metus, tačiau dėl įtempto autorės darbo grafiko tuomet susitikimo suorganizuoti nepavyko. Šįkart bibliotekai šią svajonę pavyko įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su leidykla „Baltos lankos“. Džiuginantys vasaros orai renginiui „padovanojo“ ypatingą erdvę – rašytoja su skaitytojais susitiko jaukiame, saulės nutviekstame, medžių apsuptame Gargždų miesto parko amfiteatre.
Viešnia nuoširdžiai atsakė į visus susirinkusiųjų klausimus, pasakojo apie vaikystėje ir paauglystėje didžiausią įtaką padariusias knygas, įvardijo savo didžiuosius mokytojus ir autoritetus, pasakojo apie knygų rašymą ir kas ją įkvepia rašyti. Paklausta, kuri jos parašyta knyga labiausiai patinka, autorė šmaikštavo: „Aš kaip vyras – labiausiai myliu paskutinį vaiką su paskutine žmona.“
Šiais metais švenčiamas K. Sabaliauskaitės vardo mokinių rašinio konkurso 10-asis jubiliejus. Rašytoja pasidžiaugė, jog dešimt metų vykstančiu konkursu susidomėjimas neslopsta ir dalyvių skaičius auga kasmet. „Šiais metais per jubiliejinį renginį buvau giliai sujaudinta. Teko kalbėti su buvusia laureate ir ji pasakė, kad šis rašinių konkursas pakeitė jos gyvenimą. Ji rašydama rašinį suprato, kuo nori būti, ir pasuko į filosofiją“, – pasakojo rašytoja.
K. Sabaliauskaitė – vilnietė, per savo kūrybą tapusi lyg Lietuvos sostinės ambasadore. Paklausta, ko palinkėtų kiekvienam kraštiečiui, rašytoja dėstė: „Dėl mano tokio balsingumo ginant Vilniaus paveldą, aš nuolat esu kryžiuojama, tyčiojamasi iš mano vilnietiškumo. Man atrodo, kad reikia visą laiką įsiklausyti į paveldą, tradiciją, praeitį ir tik dialogo būdu žiūrėti, ką galima įdiegti naujo, patobulinti taip, kad išliktų istorija ir tradicija. Vietos dvasia turi būti saugoma absoliučiai visur. Aš tik kovoju, kad Vilniuje ji būtų išsaugota, nes Nepriklausomybės laikais buvo sunaikinta labai daug įstabaus paveldo. Ir dėl to tiesiog skauda.“
Renginio dalyvius labiausiai domino K. Sabaliauskaitės ateities planai, daugeliui buvo smalsu, kada dienos šviesą išvys nauja rašytojos knyga. „Dabar jokiu būdu nepasakosiu, nes esu labai prietaringa. Kol neatiduodu knygos į leidyklą, tol nieko nepasakoju“, – sakė rašytoja.
Simboliška ir gražu, kad kartu su viešnia „iškeliavo“ ir kunigo, rašytojo Mykolo Vaitkaus knyga „Atsiminimai“. Rašytoja prisipažino, kad ši knyga jai – puiki proga artimiau susipažinti su mūsų kraštu.
Jono Lankučio viešosios bibliotekos inf. ir nuotr.
