Stipraus vėjo neatlaikė stogastulpis signataro tėviškėje

Prieš porą metų restauruotą tautodailininko V. Savicko stogastulpį, 1989 m. pastatytą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio tėviškėje Balsėnuose, teks vėl restauruoti.

Tautodailininko Vytauto Savicko stogastulpis, 1989 m. pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio tėviškėje Balsėnuose, ištvėrė ne vieną audrą. Aplink jį, tik jau restauruotą, būrėmės ir prieš porą metų minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Tačiau kovo viduryje šėlusi stichija atminimo ženklui buvo negailestinga – jis nuvirto ir vėl laukia restauratorių.

Pranešė gyventojai

Kad Balsėnuose audra pridarė žalos, gyventojai pamatė kitą rytą vos išėję į kiemą – signataro J. Šaulio tėviškės vietą tris dešimtmečius žymėjęs stogastulpis gulėjo ant žemės. Balsėniškiai apie tai pranešė Veiviržėnų seniūnijos seniūnei Editai Sluckienei ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriui. Seniūnija pasirūpino apsaugoti stogastulpį nuo galimų pažeidimų, nes jį teks vežti restauruoti, ir suvyniojo į polietileną.

Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė „Bangai“ sakė, kad nuvykus į vietą nustatyta, jog apie 6 m aukščio stogastulpio metalinė konstrukcija neatlaikė stipraus vėjo, ir skulptūra nuvirto. „Iš plieno armatūros strypai sulinko, stogastulpio viršutinė dalis – stogelis atitrūko nuo stulpo, stogastulpyje atsirado gilių, plačių įskilimų, plyšių, drožybos elementų netekčių“, – vardijo specialistė. Nukentėjo ir medinis suolas, jis apvirto ir sutrūko medinė atlošo dalis.

Atsakomybės neprisiima

Stogastulpį, kaip sakė S. Šmatauskienė, 2018 m. restauravo UAB „Pamario restauratorius“: „Restauravimo metu stogastulpio apatinė dalis buvo labai supuvusi, ji pašalinta, stogastulpis keliose vietose buvo sutvirtintas metaliniais žiedais ir pastatytas ant plieninės metalinės konstrukcijos, apatinė dalis aptaisyta lauko akmenimis, kad medžio iš apačios nebeardytų drėgmė.“

Nuo gamtos poveikio bandytas apsaugoti tautodailininko kūrinys neatlaikė stipraus vėjo išbandymo.

Apie įvykį pranešta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui, informuota ir restauravimo darbus atlikusi įmonė, tačiau atsakomybės dėl galimai netinkamai įvykdytų darbų, pasak S. Šmatauskienės, neprisiima, nes tai lėmė nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure). „Įvertinus stogastulpio būklę, nustatyta, kad jo sutvarkymui ir atstatymui reikia apie 5 000 Eur. Dėl lėšų skyrimo pateiktas prašymas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Skyrus lėšas, stogastulpio sutvarkymas ir atstatymas bus organizuojamas šiais metais“, – paaiškino S. Šmatauskienė.

Jau rašėme, kad audra Kalniškės (Gargždų) piliakalnyje nulaužė du medžius. Piliakalnio šlaite nulūžęs medis sugadino įrengtus medinius laiptus. Vėžaičių seniūnija nulūžusius medžius sutvarkė, o mediniai laiptai bus sutvarkyti artimiausiu metu. Daugiau pranešimų iš gyventojų, seniūnijų dėl žalos, padarytos kultūros paveldo objektams, Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja sakė negavusi.


  • Stogastulpis – etnografinis stulpas su vienu ar keliais liaudiškais ornamentuotais stogeliais, dengiančiais šventųjų statulėles ar kryžius. Sovietiniu laikotarpiu kūrėjų ir užsakovų valia jis iš kultinio buvo tapęs pasaulietiniu: po stogeliais nebeliko kryžių ir šventųjų. Juos pakeitė stilizuotos saulės, vainikai, varpai, įvairiausios mitinės būtybės, karaliai, literatūros personažai.
  • Stogastulpiai gali būti priskiriami prie paminklinės arba smulkiosios architektūros. Jie būna 3–8 m aukščio, keturkampiai, daugiakampiai, apvalūs, kartais profiliuoti. Prie stogastulpių 2–4 atramomis tvirtinami įvairių pavidalų stogeliai. Ant viršutinio stogelio įtaisoma ažūrinė, metalo kalybos būdu pagaminta viršūnė (saulutė), o po stogeliais iš 1, 2 ar 4 pusių tvirtinamos medinės polichrominės skulptūrėlės. Stogastulpiai pagal stogelių aukštį būna vieno, dviejų arba trijų aukštų.
  • Stogastulpiai statyti daugiausia Žemaitijoje, rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje, dažniausiai pakelėse, prie sodybų, kartais kapinėse.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių