Šuolis į kraštutinumus
Nežinodami, kaip save realizuoti, žmonės sugalvoja įvairiausių dalykų: šokti nuo uolų, išbandyti fizines ir protines savo galimybių ribas. Nukrypsta į tokius kraštutinumus, kad neretai pradeda gailėtis savo pasirinkimų. O mes nesigailėsime valdžios nuolatinio kišimosi į šeimas? Juk LR Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“ Būtent globoja! Ir ne valstybė kuria šeimą, o šeima – valstybę.
Tame pačiame straipsnyje įvardintos ir tėvų pareigos: „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.“ Čia taip pat parašyta: „Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“ Tai dažnai yra pamirštama. Galbūt dėl to, kad vaikai labai daug informacijos gauna apie savo teises, bet apie galimas pasekmes ar pareigas kalbama labai mažai. Pagalvojus, kur vaikų teisės gali nueiti ateityje, apie galimybę auginti savo vaikus sunku net pasvarstyti.
Kaip auklėti vaikus, yra parašyta daug knygų, nuolat girdima specialistų komentarų, o neretai ir iš kitų mamų tenka išgirsti „paauklėjimus“, kad būtent taip yra geriausia vaikui. Tačiau kas labiausiai pažįsta savo vaikus? Juk ne kiekvienas gimsta ramus, o galbūt, atvirkščiai, yra aktyvus, smalsus, įnoringas ir prie to įvairiausiais ir pačiais išradingiausiais būdais prisitaiko tėvai. Jeigu vaikas nevalgo, tai dažniausiai tėvai imasi ne fizinių bausmių, o sugalvoja įvairius žaidimus, atranda patiekalo formą, būseną, kuri vaikui patinka.
Policija, vaikų teisių tarnybos pamažu tampa paauglių, vaikų įrankiu bauginti savo tėvus, kad pastarieji jiems leistų daryti viską ir, žinoma, kad nereikėtų padėti namuose. Visuomenei darosi vis sunkiau atpažinti tikrąjį smurtą, kai nuolat yra brukamos neaiškios elgesio su vaiku ribos.
Ketverių metų Matas savo patėvio ir mamos buvo taip stipriai sumuštas, kad 2017 m. sausio 27 d. mirė. Tokio siaubingo įvykio pasekmė – Matuko reforma (ji įsigalėjo 2018 m. liepos mėnesį), kuria buvo norima iš esmės pakeisti tokius dalykus. Dabar prašoma šią reformą keisti, nes vaikų teisių tarnybos ir visuomenės jautrumas pasiekė galutinę ribą. Reformos atsiradimo priežastys išties sukrečiančios, bet kas atsitiko? Ar vaikai, kurie iš tiesų kenčia nuo fizinio ir psichologinio suaugusiųjų smurto, yra apsaugoti? Tokių vaikų nematome, tik jaučiame tėvų baimę sudrausminti parduotuvėj saldainio užsimaniusį vaiką arba šalia esančių žmonių žvilgsnius, kurie stebi, kaip tėvai pasielgs tokioje situacijoje. Normalūs tėvai pradeda bijoti auginti savo vaikus, kas lieka – ogi palikti juos namuose, nes ką gali žinoti, galbūt nuėjęs į parduotuvę gali sugrįžti namo be vaiko. Ne, jokiu būdu ne dėl to, kad sudrausminai netinkamai, o todėl, kad kažkam pasirodė, jog esate blogi tėvai.
„Vaikystė be smurto – laiminga Lietuva.“ Taip ir turėjo būti, bet visuomenė kalbėjo apie realios grėsmės vaikų gyvybei, jų sveikatai, psichikai mažinimą, bet ne apie jų žalojimą kitoms institucijoms kišantis į Lietuvos šeimų gyvenimą. Dabar visuomenė šaukia: „Grąžinkite vaikus jų šeimoms“, „Viršijami įgaliojimai taip pat smurtas“, „STOP tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą“. Sakysite žmonėms neįmanoma įtikti? Tačiau ar normalu matyti tėvus, besižvalgančius nuolat aplink, kai jų vaikas garsiai verkia. Tėvai nebežino, kaip gali elgtis, nežino, kaip jų veiksmai gali būti interpretuoti. Baimė sukaustė normalias šeimas, o girtaujančiose ir smurtaujančiose prieš vaikus ar kas nors pasikeitė?
Tėvų elgesio normų rinkinys bent jau padėtų žmonėms susigaudyti, kaip reikia tinkamai elgtis tam tikrose vietose, kaip auklėti vaikus, o kitiems – atpažinti netinkamą elgesį su vaiku. Baimės sukaustyti tėvai blaškosi neapibrėžtose tinkamo elgesio su vaiku ribose. Galbūt atėjo laikas leisti tėvams patiems auklėti savo vaikus?
Po žaibišku greičiu priimtos reformos dabar siekiama drausminti tuos, kurie iškviečia vaikų teisių tarnybą, kuomet to visai nereikia. Skelbiama, kad reformuoti Matuko reformą yra būtina, bet kol kas priemonių, kaip tai padaryti, niekas neranda.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis jau žada pokyčius. Siūlo, jog pirmiausia tėvai, iš kurių norima paimti vaikus, galėtų skųsti netinkamai dirbančius specialistus, o socialiniai darbuotojai bus aprūpinami filmavimo kameromis. Pradėta kalbėti ir apie atsakomybę tarnyboms, kurios neįvertinusios situacijos paima vaikus iš šeimų, ir tiems asmenims, kurie iškviečia jas to neprireikus. Baiminamasi galimo kerštavimo atvejų, kai tokiu būdu suaugusieji spręstų savo konfliktus. Įdomu, kas seks po šio draudimo – reformuotos Matuko reformos reforma?
