Gardžiuokimės su verslininke Edita Nurmi
Klaipėdiškė inžinierė, įmonės, gaminančios detales kruiziniams laivams, vadovė savaitgalius skiria savo pomėgiui. Ji gamina valgius pagal senovinius vikingų receptus ir jais vaišina įvairių renginių dalyvius.
Lapiuose vykusioje Avikirpio šventėje E. Nurmi ant laužo kepė dilgėlių duoną ir miltinius blynus. Dūmai graužė akis. „Mano akys išvarvėjo“, – nusijuokė prie laužo ašarodama kepėja. Ir visada taip – vikingai juk neturėjo krosnies – kepė ant laužo. Ir posakis, kad geros akys dūmų nebijo, čia visiškai netinka.
E. Nurmi prisipažino norinti įrodyti, kad vikingų laikotarpiu žmonės nesimaitino vien tik šaknelėmis ar riešutais. „Jie valgė skanius patiekalus, pavyzdžiui, molyje keptą sūrį. Dabartinis atitikmuo – sūrio suflė, kepė skanią duoną, virė gardų troškinį. O koks skonis mėsos, keptos molyje, – intrigavo Edita. – Paragavę žmonės nustemba, kad taip skaniai maitinosi tie „laukiniai“ žmonės.“
E. Nurmi senovinius vikingų receptus gauna iš Skandinavijos muziejų. „Pirma išbandau, kas išeis, – sakė ji. – Antai troškinau triušį aluje. Įdomus skonis – vyrams patiko, o aš alaus nemėgstu.“
Taigi su savo įranga, produktais ji dažnai pakviesta keliauja į renginius, kad parodytų sveikų senovinių valgių skonį. Kartais jos paslaugų paprašo giminės susitikimus organizuojantys žmonės. Užteko apsilankyti Lapiuose ir sulaukė kvietimo.
Dilgėlių duona
- Du šaukštus ruginių miltų sumaišyti su vandeniu. Įdėti šaukštą medaus, išmaišyti ir palikti parai. Paruošti indelį dilgėlių košės – augalus užplikyti nedideliu kiekiu vandens. Sudėti ją į rauginamą tešlą, įberti miežinių ir truputį kvietinių miltų. Išmaišyti ir gerai išminkyti. Daryti paplotėlius ir kepti ant įkaitinto akmens arba metalinės plokštės. Valgyti su kanapiniu sviestu. Tam reikia sausoje keptuvėje pakepinti kanapes, jas pagardinus druska. Ataušusias sumaišyti su sviestu. Tepti ant dūmu kvepiančios duonos ir skanauti.
