Gardžiuokimė su šimtamete Elzbieta iš Šatrių
Šatrių kaime, jaukiuose, dukros Rymantinos išpuoselėtuose namuose, rugpjūčio pabaigoje šimtąjį gimtadienį su 60-ies svečių būriu atšventusi „Bangos“ skaitytoja Elzbieta Paulikienė garsėja ne tik gera atmintimi, puikia nuotaika, skambiomis dainomis, bet ir vaišingumu.
Išeinančios vasaros gražią pavakarę su Elzbieta kalbėjomės apie jos gyvenimą, kupiną įvairių išbandymų, skaudžių praradimų ir išsiskyrimų su artimais žmonėmis karo ir pokario metais, bet nestokota gražių susitikimų sulaukus Nepriklausomybės. Šis prasmingas pokalbis atsispindėjo kolegės Laimos Šveistrytės straipsnyje, kurį jau anksčiau spausdinome „Bangoje“.
Neeilinio jubiliejaus išvakarėse su jubiliate ir Rymantina aptarėme, kaip planuojama švęsti, kiek svečių būsią, kas gros ir kas maistą ruoš. Žinoma, dabar lengvesni laikai, kai viską galima pasamdyti – pastebėjo senolė ir tada paaiškėjo dar vienas jos pomėgis: gardžiai ne tik savo šeimą pamaitinti, bet ir su kitais pasidalinti savo receptais. Pokario metais kartu su kitomis kaimo moterimis baigusi maisto ruošimo trumpus kursus, receptų neišmėtė, o surašė juos į vieną sąsiuvinį. Vartėme jo pageltusius puslapius ir aikčiojome, kiek čia daug įvairių gardumynų paslapčių.
Šis sąsiuvinis šiandien – ne tik giminės relikvija, bet ir tikras istorinis liudijimas, rodantis, kad to meto Lietuvos šeimininkės turėjo neįtikėtinai aukštą kulinarinę kultūrą. Vartant receptų sąsiuvinio puslapius, akis užkliūva už ypatingų patiekalų, reikalaujančių tikro meistriškumo. Štai tarp receptų randame veršienos zrazų aprašymą. Tai tikra lietuviškos bajoriškos virtuvės klasika, reikalaujanti didelio kruopštumo. Tam, kad iš muštos mėsos suformuoti suktinukai su įdaru (dažniausiai – džiovintų grybų, svogūnų ar duonos džiūvėsėlių) išliktų sultingi ir tirptų burnoje, reikėjo ne tik gerų ingredientų, bet ir tikros šeimininkės intuicijos bei kantrybės. Elzbietos zrazai neabejotinai būdavo kiekvienos šventės pasididžiavimas. Zrazai išsiskyrė kitokiu įdaru: smulkiai supjaustyti lašinukai, svogūnai, pipirai.
Receptų sąsiuvinyje sudomino patiekalas įdomiu pavadinimu – kiaušiniai sūrmaišiukuose. Šis receptas atskleidžia tai, kuo pastaruoju metu žavisi viso pasaulio vėlyvųjų pusryčių (brunch) gerbėjai. Pasirodo, kad tai tie patys madingieji Benedikto kiaušiniai (arba kiaušiniai marškinėliuose)! Stebėtina, kaip meistriškai ponia Elzbieta dar prieš pusę amžiaus be jokių modernių virtuvės prietaisų sugebėdavo išvirti kiaušinį be lukšto taip, kad baltymas subtiliai apgaubtų trynį, kuris liktų skystas ir šilkinis. Į verdantį vandenį reikia įpilti acto, tada atsargiai suleisti kiaušinius, pavirti 4–5 min., išgriebti kiaurasamčiu, patiekti su krienų padažu, šilta duonele.
Elzbietos sąsiuvinyje ir „Napoleoniškas tortas“. Tai desertų karalius, kurį išsikepti ryždavosi tik pačios nagingiausios šeimininkės. Šimtametės receptų sąsiuvinyje užfiksuotas „Napoleonas“ – tai tikras kantrybės išbandymas: trapūs, rankomis kočioti ploni tešlos sluoksniai ir burnoje tirpstantis, subtiliai saldus plikytas kremas. Šis tortas Elzbietos namuose neabejotinai būdavo pačių didžiausių ir svarbiausių gyvenimo švenčių kulminacija.
Receptų sąsiuvinis rodo, kad Elzbietos virtuvėje vyravo elegancija ir estetika, vaišingumas.
Gardžiuokimės ir didžiuokimės tokiomis Klaipėdos rajono šviesuolėmis kaip Elzbieta iš Šatrių – mūsų krašto istorijos, tradicijų ir neblėstančio gyvenimo džiaugsmo saugotojomis.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
Receptų sąsiuvinyje sudomino patiekalas įdomiu pavadinimu – kiaušiniai sūrmaišiukuose. Šis receptas atskleidžia tai, kuo pastaruoju metu žavisi viso pasaulio vėlyvųjų pusryčių (brunch) gerbėjai. Pasirodo, kad tai tie patys madingieji Benedikto kiaušiniai (arba kiaušiniai marškinėliuose)!
